Pradžioje arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia. Nusprendžiau rinktis dantų
Dauguma jų, deja, palieka š Anesteziologų-reanimatologų draugijos konferencija m. T Nebėk vienas, bėk kartu su "Bėgimo akademija" Bėgimas — viena iš populiariausių sporto šakų visame pasaulyje, kuria gali užsiimti visi norintys.
Ligos apibūdinimas Arterinė hipertenzija — tai liga, pasireiškianti padidintu arteriniu kraujospūdžiu. Hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių pasekmė ir šių veiksnių išraiška žmogaus organizme. Deja, liga nėra iki galo aiški ir dabar, jos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada.
Hipertenzija būna dviejų rūšių — pirminė ir antrinė.
Antrine hipertenzija vadinama tada, kai specialistai gali nustatyti tikslią ją sukėlusią priežastį: tai gali būti įgimtas kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir t. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc. Kitaip yra su pirmine hipertenzija — kaip jau minėta, tai yra įvairių veiksnių poveikio pasekmė ir tikslių jos priežasčių nustatyti pūslelinė ir hipertenzija.
Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų — žmogus gali visiškai nieko nejausti, ir reikėtų tik pasidžiaugti, jei žmogus jaučia galvos skausmus, dūrimus širdies plote, širdies permušimus — tokiais atvejais jis atkreipia į save dėmesį, pasimatuoja kraujospūdį ir sužino savo būklę.
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis Arterinė hipertenzija pirmiausiai pasireiškia pokyčiais širdies ir kraujagyslių sistemoje. Esant padidėjusiam spaudimui, širdžiai dirbti darosi vis sunkiau, ji alinama. Spaudimo padidėjimas kenkia ir pačioms kraujagyslėms, jų sienelės didelio spaudimo veikimo vietoje gali net išplonėti ir sudaryti maišelių pavidalo išsiplėtimus, vadinamus aneurizmomis.
Dėl kraujagyslių pakenkimo, vystosi įvairių organų nepakankamumas. Pirmiausiai nukenčia gausiausią kraujagyslių tinklą turintys organai, tokie kaip inkstai, akys ar smegenys.
Kadangi, kaip jau minėta, žmonės neįvertina hipertenzijos grėsmės ir mano, kad tai tik nereikšmingi kraujospūdžio pakitimai, dažnai tenka susidurti su ligos sukeltais įvairių organų pažeidimais. Deja, dėmesys atkreipiamas tik jiems pasireiškus, tačiau tuomet jau būna per vėlu.
Susiję straipsniai
Sergant hipertenzija didžiausias krūvis tenka širdžiai ir, kurį laiką neatsakingai gydantis, sustiprėja kairiojo skilvelio padidėjimo rizika. Dėl šios priežasties širdis visą laiką apkrauta ir per tam tikrą laiką — vieniems greičiau, kitiems lėčiau — kairysis skilvelis didėja, širdis plečiasi į kairę ir taip atsiranda ritmo sutrikimų, stenokardijos, infarkto grėsmė.
Be šių komplikacijų, hipertenzija gali sukelti širdies koronarinę ligą, smegenų aterosklerozę, inkstų kraujagyslių aterosklerozę, inkstų nepakankamumą. Dažniausiai arterine hipertenzija serga vyresnio amžiaus, turintys viršsvorį, riebiai ir sūriai valgantys, rūkantys asmenys.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai Arterinis spaudimas padidėja sutrikus įvairių aktyvių medžiagų pusiausvyrai.
Pūslelinė ( herpes). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas
Šių medžiagų poveikyje kraujagyslės susitraukia, laikui bėgant jų sienelės praranda elastingumą, sustandėja, todėl negali tinkamai prisitaikyti prie iš širdies išmetamo kraujo pulsacijos. Riziką susirgti šia liga didina sekantys veiksniai: - vyresnis amžius moterims virš 65m.
Kaip jau minėta, hipertenzijos priežastys gali būti kelios. Pirmiausia — genetinės. Jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija.
Kiti svarbūs ir didelės įtakos susirgimui turintys dalykai yra rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba. Taip pat turi reikšmės ir didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso.
Pavyzdžiui, verslininkai dabar dirba po 12—14 valandų, patiria didelius emocinius krūvius, įtampą, apskritai — vadovaujantį darbą dirbantys, veiklūs ir energingi žmonės priklauso didelės rizikos grupei.
Ligos simptomai ir požymiai Pūslelinė ir hipertenzija arterine hipertenzija sergantys žmonės jaučiasi visiškai sveiki, todėl liga paprastai diagnozuojama atsitiktinai, pamatavus kraujo spaudimą. Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas ypač pakaušio ir sprando srityjesvaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies plakimas, kraujavimas iš nosies.
Pradžioje arterinė hipertenzija jokiais simptomais nepasireiškia.
Related Content
Ligoniai daugelį metų jaučiasi gerai. Simptomų atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms. Gali būti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose — smegenyse, širdyje, inkstuose.
Jos metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, pūslelinė ir hipertenzija sutrikimai, nebrangus sergant hipertenzija pablogėjimas ir kiti simptomai.
Arterinė hipertenzija
Gydytojas ligą diagnozuoja nustatęs padidintą kraujo spaudimą kelis kartus skirtingomis dienomis dviejų savaičių bėgyje.
Matuojant spaudimą, žmogus neturi būti po fizinio krūvio pvz. Spaudimas matuojamas ranką laikant širdies lygyje. Ligos gydymas Kad gydymas būtų veiksmingas, pirmiausia reikia šalinti šią ligą sukeliančius rizikos veiksnius.
Svarbu įvertinti paveldimumą.
Mūsų draugai
Jeigu jūsų tėvų kraujo spaudimas padidėjęs, tai jūs priklausote rizikos grupei ir reikalinga nuolatinė kraujospūdžio kontrolė. Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo. Rekomenduojama: Paros maisto davinio energiją sumažinti — kcal, bet suvartoti ne mažiau kaip kcal Mažinti gyvulinių riebalų vartojimą Valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų Didinti fizinį aktyvumą Neleisti svoriui vėl padidėti Didinti fizinį aktyvumą.
Nors medicina itin sparčiai žengia pirmyn, vis dažniau sergame širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažniausia ir lengviausiai nustatoma yra arterinė hipertenzija, kuri įvairiose šalyse paplitusi nevienodai. Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos šalimis, jos paplitimas yra vienas didžiausių. Pažeidžia organus bei kūno dalis Kraujospūdis — tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Deguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu tam, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal.
Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu. Daug laiko praleidžia vairuodamas, sėdėdamas prie kompiuterio ar televizoriaus.
Straipsniai
Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios. Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme, o tai skatina vystytis arterinę hipertenziją. Patariama judėti kasdien arba beveik kasdien bent po 30 min.
Galima pasirinkti prieinamiausią ir teikiančią malonumo fizinio aktyvumo formą: eiti, plaukti, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį arba tinklinį.