Elektrokardiografija — mažai jautrus metodas plautinei hipertenzijai verifikuoti, todėl normali elektrokardiograma plautinės hipertenzijos diagnozės nepaneigia. Didžiausi vaisto trūkumai būdinga visai vaistų klasei — greitas jo skilimas ir labai didelė kaina. Rūkymo vaidmuo kardiovaskulinių įvykių patogenezėje siejamas su endotelio disfunkcija, padidėjusiu kraujo trombogeniškumu, sustiprėjusiu uždegiminiu atsaku, oksidacine modifikacija, sumažėjusia azoto oksido biosinteze.

Širdies ir šeiminė hipertenzija ligų rizikos veiksniai skirstomi į nemodifikuojamus, kurių negalime prieinamomis priemonėmis paveikti, ir modifikuojamus, kurių įtaką galima sumažinti specialiomis priemonėmis. Pagal įrodymų lygmenį rizikos veiksniai dar skirstomi į tradicinius, kurie jau seniai žinomi ir gerai įrodyti, ir naujuosius, arba netradicinius.

Iki šiol buvo išskiriamas didysis rizikos veiksnių trejetas: rūkymas, arterinė hipertenzija, dislipidemija. Nuo jų reikšmingumu mažai atsilieka cukrinis diabetas. Arterinė hipertenzija Amerikos širdies asociacija prie didžiųjų rizikos veiksnių priskyrė ir nutukimą. Svarbūs ir kiti modifikuojami rizikos veiksniai: nejudra, netinkami mitybos įpročiai, psichosocialiniai veiksniai lėtinis stresas, depresija ir kt. Pastaruoju metu literatūroje nemažai duomenų apie infekcijos, uždegimo, lėtinės inkstų ligos, obstrukcinės miego šeiminė hipertenzija, erektilinės disfunkcijos, autoimuninių ligų reikšmę.

Atrandama vis naujų rizikos veiksnių, vis didesni pasiekimai genetikos srityje. Tai rūkymas, dislipidemija, hipertenzija, diabetas, pilvinis nutukimas, psichosocialiniai veiksniai, nepakankamas vaisių ir daržovių kiekis tai ir širdies bei kraujagyslių ligų hipertenzija, visiškas alkoholio nevartojimas ir reguliaraus fizinio aktyvumo stoka. Amžius ir lytis Amžius yra neabejotinas rizikos veiksnys dėl progresuojančių degeneracinių pokyčių kraujagyslėse bei kumuliacinio rizikos veiksnių poveikio.

Hipertenzija

Širdies ligų rizikos veiksniai koronarinę širdies ligą skatina abiem lytims ir visose amžiaus grupėse, tačiau nevienodai stipriai. Vyrų rizika dramatiškai didėja perkopus 45 metus, moterų — 55 metus arba po menopauzės natūralios ar dirbtinės. Moters, sulaukusios 55 metų, rizika atitinka 45 metų vyro riziką, bet sergančios cukriniu diabetu, sunkia arterine hipertenzija, sunkia dislipidemija, gausiai rūkančios ir kartu vartojančios kontraceptikus bei turinčios šeiminė hipertenzija šeiminį polinkį moterys gali susirgti anksčiau.

Po menopauzės moterų rizika susilygina su vyrų, o vėliau ir aplenkia juos. Manoma, kad moteriški lytiniai hormonai iki menopauzės padeda mažinti aterosklerozinių ligų riziką.

Nutukimas ir hipertenzija, Mano vaikui diagnozuota hipertenzija: ką daryti? | 4 Žingsniai

Todėl pirminei ir antrinei aterosklerozinių ligų prevencijai po menopauzės pakaitinis gydymas hormonais nerekomenduotinas. Koronarinė širdies liga yra poligeninė multifaktorinė liga, kurią sukelia gyvensenos, aplinkos ir genetinių veiksnių sąveika. Šeiminė anamnezė iš dalies atspindi paveldėtą kardiovaskulinės ligos polinkį.

Šeiminė anamnezė laikoma sunkia arba teigiama tais atvejais, kai tarp paciento pirmos eilės artimų giminaičių buvo ankstyvų kardiovaskulinės arba koronarinės širdies šeiminė hipertenzija atvejų ar mirčių vyrams iki 55 metų, moterims iki 65 metų.

Pirmos eilės giminės — šeiminė hipertenzija tėvas, motina, broliai, seserys, sūnūs ir dukterys.

Plautinės hipertenzijos diagnostikos ir gydymo naujienos

Antros eilės giminių senelių, tetų, dėdžių ligos turi mažiau įtakos, dar mažiau reikšmingos trečios eilės giminių pusbrolių, pusseserių ligos. Rizika tuo didesnė, kuo daugiau sergančiųjų ar mirusiųjų, kuo artimesni giminystės ryšiai, kuo jaunesnis susirgusio ar mirusio giminaičio amžius. Kas sudaro paslaugos kainą? Rizika dvigubėja, jeigu serga abu tėvai.

Plazmos lipidai Daugeliu tyrimų įrodyta, kad didesnė cholesterolio koncentracija susijusi su didesniu kardiovaskuliniu sergamumu ir mirtingumu. Kai kuriems pacientams nepakanka vien tik sumažinti cholesterolį. Pagal liekamosios rizikos hipotezę, rizika išlieka padidėjusi net pasiekus normalias cholesterolio reikšmes, jeigu lieka padidėjęs trigliceridų ir sumažėjęs didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis.

Dislipidemijos diagnozė nustatoma įvertinus bendrąjį cholesterolį, mažo tankio lipoproteinų cholesterolį MTL-chdidelio tankio lipoproteinų cholesterolį DTL-ch ir trigliceridus. Tiriant detaliau galima nustatyti lipoproteino aapolipoproteino AI, apolipoproteino B kiekį ir jų santykį. Kliniškai dislipidemija skirstoma į hipercholesterolemiją, hipertrigliceridemiją, mišrią formą ir izoliuotą DTL-ch sumažėjimą pagal tai, kas vyrauja.

Hipertrigliceridemijos ir DTL-ch sumažėjimo derinys ypač dažnai nustatomas sergantiesiems diabetu, metaboliniu sindromu ir esant pilviniam nutukimui. Dislipidemija gali būti paveldėta heterozigotinė forma pasitaiko maždaug gyventojų, homozigotinė forma yra reta. Kartais dislipidemija būna antrinė, sergant kitų organų ligomis skydliaukės, inkstų, kepenųKušingo Cushing sindromu, gausiai šeiminė hipertenzija alkoholį ar kai kuriuos vaistus šeiminė hipertenzija, izotretinoiną, ciklosporiną.

Tačiau dažniausiai įtakos dislipidemijos atsiradimui turi netinkama mityba, kai gausiai valgoma sočiųjų riebalų ir cholesterolio, kai yra centrinio tipo nutukimas, mažas fizinis aktyvumas ir kitos priežastys. Europoje vadovaujamės Europos kardiologų draugijos kardiovaskulinių ligų prevencijos rekomendacijomis, paskelbtomis metais ir atnaujintomis bei metais.

Pagal jas lipidų normos nesergantiems kardiovaskuline liga skiriasi nuo normų jau sergantiems. Diagnozavus dislipidemiją, pacientą būtina ištirti, nustatyti lydinčias ligas, atmesti antrines dislipidemijos priežastis. Visiems pacientams skiriamos nemedikamentinės priemonės: lipidų kiekį mažinanti dieta, fizinio aktyvumo didinimas, svorio mažinimas, rūkymo metimas, koreguojami kiti dislipidemiją lydintys rizikos veiksniai.

Pacientams, kuriems jau nustatyta bet kurios lokalizacijos kardiovaskulinė liga ar jos rizikos ekvivalentas cukrinis diabetas, vaistai skiriami iš karto. Pasirenkant gydymą vaistais atsižvelgiama ne tik į bendrojo ir MTL cholesterolio, bet ir į DTL cholesterolio bei trigliceridų koncentracijas. Širdies ir kraujagyslių ligos - Sveikas Žmogus Arterinė hipertenzija Kokia yra hipertenzijos profilaktika hipertenzija AH yra gerai įrodytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ypač reikšmingas KŠL, insulto ir širdies nepakankamumo pasireiškimui.

Sistolinis kraujospūdis yra ne mažiau galingas rizikos veiksnys už diastolinį, ypač vyresnio amžiaus pacientams.

• Pasaulio hipertenzijos visuomenės
• Saugus vaistas nuo hipertenzijos
• LIGOS - Sveikas Žmogus
• Hipertenzijos gydymo rekomendacijos
• Paslaugos - VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos

Įrodyta, kad izoliuota sistolinė hipertenzija pastebimai didina KŠL ir insulto riziką. Taip pat yra duomenų, kad pulsinis kaip gydyti hipertenziją jodu, kurį labiausiai nulemia arterijų standumas, padidina riziką. Daugelyje rizikos vertinimo algoritmų naudojamas lankantis tai ir širdies bei kraujagyslių ligų hipertenzija gydytoją nustatytas kraujospūdis, bet ne mažiau svarbus ir kraujospūdis, matuojamas namuose, ir kraujospūdžio padidėjimo stažas.

Abu rodikliai — ir hipertenzijos laipsnis, ir hipertenzijos trukmė — yra rizikos veiksniai. Kai kuriems pacientams būdinga paslėpta maskuota hipertenzija — gydytojo kabinete kraujospūdis normalus, o namuose — padidėjęs. Ypač rizikingas naktinis kraujospūdžio pakilimas.

• Hipertenzijos gydymas Vokietijoje
• Kraujavimas iš akies gydant hipertenzija
• Hipertenzija – ltavia.lt
• Įgimta liga sveikatos širdis
• Plautinė hipertenzija - Sveikas Žmogus

Tai įvertinti galima matuojant kraujospūdį namuose arba stebint jį visą parą specialiu aparatu. Saugok širdį - galvok, ką valgai! Ambulatorinis kraujospūdžio stebėjimas 24 valandas gali labiau atspindėti paciento riziką negu kraujospūdis kabinete ir balto chalato hipertenzija. Adekvati ilgalaikė AKS kontrolė labai svarbi mažinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei saugant kitus organus taikinius inkstus, galvos smegenis, akis. Rūkymas Rūkymas — viena svarbiausių mirties priežasčių pasaulyje.

Nors per pastaruosius 50 metų pasaulyje pastebima rūkymo mažėjimo tendencija, daugėja rūkančių paauglių, ypač mergaičių. Rūkymas šeiminė hipertenzija svarbus ir grįžtamas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Rūkymo vaidmuo kardiovaskulinių įvykių patogenezėje siejamas su endotelio disfunkcija, padidėjusiu kraujo trombogeniškumu, sustiprėjusiu uždegiminiu atsaku, oksidacine modifikacija, sumažėjusia azoto oksido biosinteze.

Rizika susirgti bet kuria kardiovaskuline liga ir mirti nuo jos didesnė gausiai rūkantiems 20 cigarečių per dieną ir daugiau. Moterims, surūkančioms per dieną 20 ir daugiau cigarečių, miokardo infarkto rizika padidėja šešis kartus, vyrams — tris kartus, palyginti su niekada nerūkiusiais.

Rūkymas padidina ir periferinių arterijų ligos riziką.

Protarpinis šlubčiojimas išsivysto 4 kartus dažniau rūkantiems nei nerūkantiems. Rūkymas smarkiai padidina pilvo aortos aneurizmos riziką, pagreitina aneurizmos progresavimą. Neabejotina ir pasyvaus rūkymo įtaka širdies ir kraujagyslių ligoms. Aplinkos dūmų poveikis įvairialypis: blogėja trombocitų ir endotelio funkcija, didėja arterijų standumas, greitėja aterosklerozės progresavimas, oksidacinis stresas, uždegimas.

Rūkymo nutraukimo nauda yra dvejopa: greita ir ilgalaikė. Nauda priklauso nuo to, kaip ilgai ir kiek pacientas anksčiau rūkė, kokiame amžiuje metė.

Pirminės arterinės hipertenzijos profilaktika

Gegužės ąją minima Pasaulinė hipertenzijos diena. Padidėjusio arterinio kraujospūdžio liga yra viena labiausiai paplitusių lėtinių ligų.

Vienas iš trijų suaugusių žmonių visame pasaulyje turi padidėjusį kraujospūdį — būklę, kuri sukelia beveik pusę visų mirčių nuo insulto bei širdies ligų. Arterinės hipertenzijos skirstomos į pirmines ir antrines. Geriausi rezultatai, kai metama rūkyti iki 40 metų, naudinga mesti ir vidutiniame amžiuje.

Metus rūkyti sumažėja fibrinogeno, leukocitų, pagerėja lipidų profilis, susinormina kraujospūdis ir širdies susitraukimų dažnis, pagerėja arterijų funkcijos rodikliai, trombocitų funkcija, sumažėja aritminės mirties ir šeiminė hipertenzija miokardo infarkto rizika, mirtingumas po perkutaninės koronarų intervencijos ar apeinamųjų jungčių operacijos, sulėtėja periferinių arterijų ligos, aortos aneurizmos progresavimas, sumažėja insulto rizika.

Jeigu pacientas negali mesti, galima skirti medikamentinę pagalbą: nikotino pakaitines priemones, antidepresantus ar centrinio poveikio vaistus. Cukrinis diabetas Hipertenzijos gydymas namuose naudojant liaudies gynimo priemones tyrimų duomenimis, šeiminė hipertenzija glaudus tiesioginis ryšys tarp gliukozės kiekio padidėjimo ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos tiek sergantiems cukriniu diabetu, tiek ir nesergantiems.

Santykinė miokardo infarkto MI ar insulto rizika sergantiems cukriniu diabetu padidėja 2—3 kartus, mirties rizika — 2 kartus nepriklausomai šeiminė hipertenzija kitų rizikos veiksnių. Be to, nemažai susirgusių MI pacientų nustatomas anksčiau nenustatytas diabetas. Klinikinių atsitiktinės atrankos tyrimų metu įrodyta, kad cukriniu diabetu sergančius pacientus gera metabolinė kontrolė apsaugo nuo šeiminė hipertenzija ir makrovaskulinių komplikacijų.

Pagalba širdžiai per vasaros karščius Karštomis vasaros dienomis, kai labiau prakaituojame, galime pasijusti prastai. I tipo diabeto atveju reikalingas gydymas insulinu ir profesionali dietoterapija.

Sergant II tipo cukriniu diabetu gliukozės kontrolei svarbi tinkama dieta, antsvorio mažinimas, fizinio krūvio didinimas. Jei hiperglikemijos nepavyksta sumažinti, pridedami vaistai.

Sergantiems diabetu reikalinga daug griežtesnė kraujospūdžio ir lipidų kontrolė. Metabolinis sindromas Metaboliniu sindromu vadinamas vidinių endogeninių rizikos veiksnių derinys: pilvinio nutukimo, arterinės hipertenzijos, gliukozės ir insulino apykaitos sutrikimo ar diabeto ir specifinės metabolinės dislipidemijos trigliceridų padidėjimo ir DTL cholesterolio sumažėjimo.

Sindromas dar vadinamas insulino atsparumo sindromu ar sindromu X. Pacientams, kuriems nustatytas metabolinis sindromas, koronarinės širdies ligos rizika piktybinė hipertenzijos forma padidėja. Metabolinio sindromo patogenezė kompleksinė. Svarbūs predisponuojantys veiksniai yra insulino atsparumas ir intraabdominalinių šeiminė hipertenzija kaupimasis. Pasiūlyti keli metabolinio sindromo apibrėžimai.

Pirmasis buvo suformuluotas Pasaulio sveikatos organizacijos metais, tačiau turėjo trūkumų. JAV šeiminė hipertenzija cholesterolio mokymo programos NCEP metais pateiktas ir metais revizuotas metabolinio sindromo apibrėžimas paprastas ir patogus taikyti klinikinėje praktikoje.

Metabolinis sindromas nustatomas, jei yra 3 ir daugiau požymių: 1. Metabolinio sindromo reikšmė didelė, nes jo buvimas pastebimai 3—5 kartus padidina kardiovaskulinę riziką ir riziką susirgti antrojo cukraus hipertenzija cukriniu diabetu iki 10 kartų.

Kaip apsisaugoti nuo širdies ligų? Visiems metabolinio sindromo komponentams didelę įtaką turi netinkama gyvensena. Todėl svarbu modifikuoti gyvensenos rizikos veiksnius, ypatingą dėmesį kreipiant į kūno svorio mažinimą, griežtą dietą ir fizinio aktyvumo didinimą. Turi būti gydomas padidėjęs AKS, dislipidemija ir hiperglikemija.

Tikslas — išvengti antrojo tipo cukrinio diabeto arba sustabdyti jo progresavimą ir išvengti kardiovaskulinių komplikacijų. Antsvoris ir nutukimas Daugelio tyrimų duomenimis, koronarinės širdies ligos rizika glaudžiai susijusi su antsvoriu ir nutukimu.

Kūno riebalų pasiskirstymas yra svarbus rodiklis. Centrinis nutukimas, kai riebalai kaupiasi intraabdominaliai, yra tai ir širdies bei kraujagyslių ligų hipertenzija koronarinės rizikos prediktorius nei paprasta kūno masė.