Avižiniai dribsniai - maisto produktai, turintys daug skaidulų, mažai riebalų ir mažai natrio Bananai - jūsų dietai prideda kalio. Kuo anksčiau diagnozuojama, tuo daugiau galimybių atsikratyti patologijos amžinai.

Hypertension Explained Clearly - Causes, Diagnosis, Medications, Treatment, Pathophysiology

Pirminė hipertenzija — tai įvairių aplinkos ir genetinių veiksnių poveikio pasekmė žmogaus organizmui. Antrinė hipertenzija nustatoma tada, kai žinoma tiksli ligos priežastis, pavyzdžiui, tai gali būti įgimtas inkstų kraujagyslių susiaurėjimas, įvairios endokrininės, inkstų ligos ir kita. Žinant priežastį, liga gydoma gana sėkmingai. Deja, antrinė hipertenzija tesudaro apie 5—10 proc. Kodėl turime stebėti kraujospūdį? Kai spaudimas pakyla staiga, kad ir nežymiai, žmogus iškart pajunta negalavimus: svaigsta galva, ją skauda, kartais jaučiami nedideli skausmai širdies plote, stiprus širdies plakimas, gali atsirasti dusulys, kūno drebėjimas, tirpimas, regos sutrikimų.

Kai kraujospūdis kyla pamažu, keletą metų, žmogus gali nejausti jokių simptomų, nes kraujagyslės spėja adaptuotis.

Tačiau ilgainiui pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos. Padidėjusio arterinio kraujospūdžio rizikos veiksniai Prie nekoreguojamų rizikos veiksnių priskiriamas žmogaus amžius senstant kraujospūdis didėja dėl mažėjančio kraujagyslių elastingumolytis moterys iki 60 metų rečiau serga arterine hipertenzija ir paveldimumas.

Tikimybę susirgti arterine hipertenzija taip pat padidina genetiniai veiksniai — jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti. Koreguojami veiksniai yra nutukimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, rūkymas, alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, gausus druskos vartojimas. Ką reiktų žinoti prieš matuojant kraujospūdį?

Kraujospūdis — tai kraujo spaudimas į kraujagyslių sieneles. Ligai progresuojant intimos ir medijos raumeninės bei elastinės struktūros ỹra ir pasikeičia jungiamuoju audiniu. Arterijų siena storėja, pasidaro rigidiška, spindis išsiplečia.

Nuorodos kopijavimas

Arterijose, ypač smegenų pagrindo, dėl arteriosklerozės gali susidaryti labai mažos ir didesnės aneurizmos. Joms plyšus, galimi smegenų ir povoratinkliniai kraujo išsiliejimai. Dėl smulkiųjų arteriolių medijos hipertrofijos blogėja baltosios smegenų medžiagos aprūpinimas deguonimi, baltoji smegenų medžiaga išretėja — prasideda silpnaprotystė. Sergančių AH ligonių inkstuose nustatoma: 1 kraujagyslių hialinozė, medijos hiperplazija, išplitęs kolageninis audinys, siaurinantis arteriolės spindį; 2 inkstų kamuolėlių išemija, sukelta aferentinių arteriolių arteriosklerozės, inkstų kamuolėlių kapiliarų kilpų kolapsas, susiraukšlėjusios pamatinės membranos, sustorėjusios Baumano kapsulės; 3 kanalėlių atrofija — epitelio ląstelės suplokštėja, pamatinė membrana sustorėja; 4 intersticiumo fibrozė.

Komplikacijos Gali atsirasti visuose AH pažeidžiamuose organuose: širdyje — išeminė širdies ligakrūtinės anginamiokardo infarktaskairiojo skilvelio hipertrofija staigios kardialinės mirties grėsmę ji didina šešis kartusritmo, rečiau laidumo, sutrikimai, sistolinė ir diastolinė kairiojo skilvelio disfunkcija bei širdies nepakankamumas; inkstuose — mikroalbuminurija, inkstų funkcijos nepakankamumas; smegenyse — blogėjanti pažintinė funkcija, išeminis ar hemoraginis insultas; kraujagyslėse — aortos atsisluoksniavimas; akyse — hipertenzinė ir aterosklerozinė retinopatija.

Eigos ypatumai Pirminė AH dažnai būna besimptomė ir daugelį metų gali būti nepastebėta. Besimptomė ligos eiga neskatina paciento keisti gyvenseną ir vartoti vaistus. Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų, gydymo veiksmingumo. Nenustačius ligos, progresuoja organų taikinių pažeidimas.

Hipertenzijos simptomai

Gydymui atspari hipertenzija — būklė, jei nepasiektas tikslinis AKS pacientams, vartojantiems didžiausias gerai parinkto trijų vaistų nuo hipertenzijos derinio dozes, iš kurių vienas yra diuretikas. Hipertenzinė krizė — tai greitas AKS padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų smegenų, širdies, inkstų kraujotakos sutrikimą.

Hipertenzinė encefalopatija — staiga ir labai padidėjęs AKS sukelia galvos skausmą, dirglumą, sąmonės sutrikimus ir kitus centrinės nervų sistemos disfunkcijos požymius. Gydymo pricipai ir metodai Svarbiausias pirmine AH sergančio paciento gydymo tikslas — maksimaliai sumažinti sergamumą ir mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Būtina šalinti rizikos veiksnius ir normalizuoti AKS.

Antihipertenzinio gydymo intensyvumas priklauso nuo dviejų kriterijų: AKS dydžio ir bendros širdies ir kraujagyslių ligų rizikos 6. Bet kurio laipsnio pirminę AH reikia pradėti gydyti keičiant gyvenseną. Jeigu bendra širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra didelė ar labai didelė, gydymas vaistais pradedamas nedelsiant. Jeigu širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra maža ar vidutinė, vaistų galima neskirti kelias savaites ar mėnesius, ir, jei nemedikamentinis gydymas bus neveiksmingas, pacientą reikia gydyti vaistais.

Jeigu toks pacientas serga cukriniu diabetu, galvos smegenų kraujagyslių, vainikinių ar periferinių arterijų ligomis, siūloma skirti vaistų, nes gydymas vaistais ir šiai grupei pacientų sumažina širdies ir kraujagyslių ligų dažnį, o sergantiems cukriniu diabetu — ir proteinuriją.

Pastarasis skatina aldosterono, sulaikančio natrį ir vandenį, gamybą.

AKF inhibitoriai sukelia tiesioginę ir netiesioginę vazodilataciją ir mažina tiek prieškrūvį, tiek ir pokrūvį, o simpatolizinis poveikis sumažina dėl streso padidėjusią katecholaminų koncentraciją. Gydymo veiksmingumą didina gydymas vaistų deriniais, nes skirtingos antihipertenzinių vaistų grupės veikia sinergistiškai, slopinami kompensuojamieji homeostatiniai mechanizmai. Toks gydymas veiksmingas daugumai pacientų, sumuojasi papildomas poveikis organų taikinių apsauganepriklausantis nuo AKS sumažėjimo.

Arterinė hipertenzija

Gydymas vaistų deriniais geriau toleruojamas — skiriamos mažesnės vaistų dozės rečiau sukelia šalutinius reiškinius, o vieno vaisto šalutinis poveikis silpninamas kitu vaistu. Dėl didesnio AKS sumažėjimo ir retesnių šalutinių poveikių gerėja vaistų vartojimas kompliansas.

AH gydyti skiriami ir fiksuoti vaistų deriniai — du antihipertenziniai vaistai vienoje tabletėje. Prognozė Sergančio pirmine AH paciento prognozę lemia širdies ir kraujagyslių ligų rizika 6. Rizikos veiksniai, turintys įtakos AH prognozei, yra: AKS dydis, padidėjęs pulsinis spaudimas vyresnio amžiaus pacientamsamžius vyresniems kaip 55 m.

Vien tik cukrinio diabeto ar metabolinio sindromo diagnozavimas blogina sergančių AH pacientų prognozę. Nėštumas ir pirminė arterinė hipertenzija Hipertenzija nėštumo metu yra viena dažniausių motinos ir vaisiaus mirties priežasčių.

Kad ši strateginė nuostata būtų praktiškai įgyvendinama pasauliniu mastu, Pasaulinė hipertenzijos lyga dirba su įvairių kitų mokslo draugijų nariais bei visuomenių organizacijų partneriais. Kodėl taip svarbu kiekvienam matuoti savo arterinį kraujo spaudimą bei žinoti apie hipertenzijos sukeliamas ilgalaikes pasekmes?

Mat lėtinės neinfekcinės ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje ir net 80 proc. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias, bet nesunkiai koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas [6, 7, 10, 11].

Arterinė hipertenzija kasmet tampa milijonų žmonių mirčių visame pasaulyje priežastimi. Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis.

Kas yra 1 laipsnio hipertenzija

Apie m. Lietuvoje nuo m. Pagal LitHiR programą tirti 40—54 metų vyrai ir 50—64 metų moterys, nesergančios širdies ir kraujagyslių ligomis.

Išanalizuoti 23 pacientų duomenys. Moterys sudarė 59,9 proc. Arterine hipertenzija sirgo 57,6 proc. Nė vieno tradicinio rizikos veiksnio neturėjo tik 6 proc. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje kinta į blogąją pusę — m.

Trumpai apžvelkime gausią mokslinę literatūrą apie šią itin paplitusią lėtinę ligą. Pirminė arterinė hipertenzija — tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, dėl kurio ilgainiui, tinkamai negydant, pažeidžiami vadinamieji organai taikiniai — širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika [7, 11, 12, 13].

Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daugelio išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laiko, paros laiko naktį arterinis kraujo spaudimas turi sumažėtimiego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų, moterims — nėštumo ir t.

Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas.