Gintarės Šakalytės, yra ir liga, ir kitų ligų rizikos veiksnys. Tiesiog pamirštame juos išgerti. Pasak Kauno klinikų gydytojos, šiandien Lietuvoje taikomas efektyvus arterinės hipertenzijos gydymas, paremtas Europoje galiojančiomis gairėmis.

Ypatingai svarbu, kad vartojamų vaistų poveikis turi trukti 24 valandas, todėl pirmenybė turėtų būti skiriama tiems vaistams, kurie užtikrina 24 valandų arterinio kraujospūdžio kontrolę.

Nors vis dažniau kalbama apie arterinės hipertenzijos keliamą grėsmę, tačiau neseniai atliktas tyrimas parodė, jog tik pusė visų apklaustųjų žinojo apie padidėjusį kraujospūdį, o iš žinančiųjų mažiau nei pusė gydėsi ir tai darė teisingai. Didžioji dalis apklaustųjų, nežinodami jiems gresiančio pavojaus, arterinę hipertenziją gydo netinkamai arba jos visai negydo.

Vaistus būtina vartoti pagal gydytojo rekomendacijas: rekomenduojama išgerti ne vieną kartą per parą, bet du kartus — ryte ir vakare. Šiuolaikiniai vaistai arterinei hipertenzijai gydyti beveik nesukelia pašalinio poveikio skrandžiui, todėl baimintis dėl to pacientai neturėtų.

Vaistai efektyviau veikia išgerti iki valgio.

Visiems sergantiesiems CD rekomenduojama matuoti kraujospūdį kiekvieno vizito metu, o 2 kartus iš eilės nustačius kraujospūdžio padidėjimą, patvirtinti arterinės hipertenzijos diagnozę. Arterinės hipertenzijos gydymas yra kompleksinis: rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės gyvensenos korekcijakraujospūdį mažinantys vaistai ir jų deriniai. Pirmo pasirinkimo vaistai turėtų būti angiotenziną konvertuojančio fermento AKF inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai ARB. Jei šių vaistų skirti dėl tam tikrų priežasčių negalima, reikėtų rinktis bet kuriuos vaistus iš kitų antihipertenzinių vaistų grupių. Nepasiekus tikslinio arterinio kraujo spaudimo AKS pasirinkto vaisto monoterapija, skirtini vaistų deriniai.

Jei pacientas vaisto netoleruoja, gydytojas parenka kitus vaistus Dauguma arterine hipertenzija sergančių pacientų turi būti pradedami gydyti palaipsniui. Norint pasiekti tikslinį kraujo spaudimą, didelei daliai gydomų pacientų prireikia daugiau nei vieno kraujo spaudimą mažinančio vaisto.

Atsižvelgiant į arterinio kraujospūdžio dydį bei bendrą paciento savijautą, gydymas pradedamas nedidele vieno vaisto doze arba dviejų vaistų nedidelių dozių deriniu.

Jei pacientas vieno vaisto netoleruoja, tai visuomet yra galimybė pakeisti tą vaistą kitu ir surasti tinkamiausią. Penkios pagrindinės antihipertenzinių vaistų grupės — diuretikai, beta adrenoblokatoriai, kalcio kanalų antagonistai, AKF inhibitoriai, angiotenzino receptorių antagonistai — tinka tiek pradiniam, tiek ir palaikomajam arterinės hipertenzijos gydymui.

Naujos technologijos ir hipertenzijos gydymas.

Įrodyta ir kalio suvartojimo reikšmė insulto atsiradimui. Padidinus su maistu suvartojamo kalio kiekį, proporcingai sumažėjo insulto rizika.

Panaši atvirkštinė korealiacija taip pat nustatyta tarp kalcio ir magnio suvartojimo ir kraujo spaudimo. Nutukę ar antsvorio turintys žmonės bei rūkaliai ir alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės dažniau kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio.

Kartais arterinė hipertenzija gali išsivystyti ir dėl vartojamų medikamentų. Kai kurių vaistų, tokių kaip geriamųjų hormoninių kontraceptikų, opiodų, nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, vaistų nuo peršalimo vartojimas gali pasunkinti hipertenzijos eigą.

Pigiausias vaistas — sveika gyvensena Pasak gydytojo V. Varygin, arterinė hipertenzija yra viena didžiausių sveikatos problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Išsivysčiusiose šalyse nuo jos sukeltų komplikacijų miršta du kartus daugiau žmonių nei nuo vėžio. Nors Vakarų šalyse pastebima mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažėjimo tendencija, tačiau Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų besivystančių šalių, mirtingumas sparčiai didėja.

Patinka 0 Rugsėjo ąją minint Pasaulinę širdies dieną, šalies medikai ir pacientai reikalauja atšaukti spalio 1 d. Surinktus parašus ministerijos vadovybei ketinama įteikti gruodžio pradžioje.

Bene pagrindinės to priežastys — netinkamas gyvenimo būdas ir skeptiškas žmonių požiūris į ligą, dėl ko hipertenzija negydoma arba gydoma netinkamai. Nors Lietuvoje vykdoma ne viena širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, tačiau jos vis dar neduodama norimo rezultato.

Pasak gydytojo, vien druskos ribojimas, reguliarus sportas ir metimas rūkyti kartais gali būti toks pat efektyvus, kaip viena antihipertenzinio medikamento tabletė.

Jau senokai įrodyta, kad, sumažinus arterinį kraujospūdį tik 2 mmHg, mirštamumas nuo išeminės širdies ligos sumažėja 7 proc. Varygin, jei nėra rizikos veiksnių, hipertenzijos korekcija pradedama nuo nemedikamentinio gydymo.

Jei toks gydymas neduoda norimų rezultatų, tuomet pradedamas medikamentinis gydymas. Ir net tuo atveju, jei žmogus jaučiasi puikiai, vertėtų bent kartais pasimatuoti kraujospūdį, o pastebėjus pokyčius, kreiptis į gydytoją. Skirkite daugiau dėmesio savo sveikatai ir įsitikinkite, ar jūsų kraujospūdis yra normalus.

Priešingu atveju, gyvenimo kokybė suprastės, o laiku negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti šias komplikacijas: Asteroskleozę.