Nors barzdaskučiai ir bandė pagydyti arterinę hipertenziją bei smegenų kraujotakos sutrikimus nuleisdami kraują dar prieš šimtus metų, tačiau iki šių dienų nėra sukurta gydymo būdo, leidžiančio visam laikui atsikratyti arterinės hipertenzijos. Atlikti moksliniai tyrimai parodė, kad kuo anksčiau pradėjus gydyti hipertenziją, pasiekiama geresnių rezultatų, o negydant ilgiau kaip dvejus metus, komplikacijų rizika labai padidėja. Ar dar įmanoma kažką pakeisti ar tiesiog mes esame užprogramuoti dėl savo gyvenimo būdo, dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės, kad, ir atvejų bus, ir statistika nebus labai gera? Pirma, pacientui užtenka išgerti vieną politabletę per parą, nes jos yra ilgo veikimo. Šį kartą, kaip žadėta, — išsamiau apie hipertenzijos gydymą vaistais.

Spausdinti Paplitimas: arterine hipertenzija serga beveik šeši iš dešimties 45—65 metų amžiaus šalies gyventojų, o padidėjęs cholesterolis dislipidemija nustatomas net devyniems iš dešimties.

Daugiausia gyvybių Lietuvoje kasmet nusineša širdies ir kraujagyslių ligos.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Jų išvengti padėtų aukšto kraujospūdžio ir didelio blogojo cholesterolio kiekio kraujyje kontrolė. Tačiau padidėjusio cholesterolio neišduoda jokie simptomai, o ir aukštas kraujospūdis ne visada sukelia stiprius negalavimus. Serga daugelis Pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai — aukštas kraujospūdis ir didelis vadinamojo blogojo cholesterolio kiekis kraujyje.

Dėl to, kad jie ne visada pastebimi laiku, minėtos ligos neretai diagnozuojamos atsitiktinai arba tik tada, kai žmogus jau patiria infarktą ar insultą. Lietuvoje vykdomos didelės širdies ir kraujagyslių ligų ŠKL rizikos pirminės prevencijos programos duomenys rodo, kad arterine hipertenzija serga beveik šeši iš dešimties 45—65 metų amžiaus šalies gyventojų, o padidėjęs cholesterolis dislipidemija nustatomas net devyniems iš dešimties.

Arterinė hipertenzija net vadinama tyliąja liga, taip pat galėtume pavadinti ir dislipidemiją. Todėl reikėtų žinoti, kas apskritai rodo kraujospūdžio ir cholesterolio galimo padidėjimo riziką", — aiškina gydytoja kardiologė Monika Berlickienė.

Gali svaigti galva Gydytoja kardiologė sako, kad kartais padidėjusį kraujospūdį gali rodyti tokie simptomai kaip galvos skausmas ar svaigimas, miego ir regos sutrikimai, mirgėjimas akyse, padidėjęs prakaitavimas, spengimas ausyse, nepaaiškinamas nuovargis, kraujavimas iš nosies, pusiausvyros sutrikimas.

Vis dėlto kuriuos nors šių simptomų jaučia ne visi.

Kraujospūdis kinta. Jį gali sukelti alkoholis, nemiga, stresas, o šioms situacijoms pasibaigus kraujospūdis atsistato.

Širdies ir kraujagyslių ligos - Sveikas Žmogus

Kardiologė rekomenduoja bent retsykiais pasimatuoti kraujospūdį. Vidutinio ar vyresnio amžiaus žmonėms tai daryti reikėtų bent kelis kartus per metus.

Ši širdies liga — dažna insultų priežastis: gydytoja kardiologė papasakojo, kas ją sukelia ir kaip jos išvengti 44 Lietuvoje ja serga maždaug kas ketvirtas, bet maždaug pusė jų to net nežino.

Tačiau gydytoja sako pastebinti, kad kartais kraujospūdžio matavimas tampa savotišku įpročiu, kai, nesant indikacijų, jis matuojamas keliskart per dieną ir bandoma sau diagnozuoti ligą. Pavyzdžiui, yra vadinamasis situacinis kraujospūdis, kai jis pakyla ir kurį laiką išlieka padidėjęs. Gydytojams žinomas ir balto chalato sindromas, kai kraujospūdis pakyla tik matuojant jį medicinos įstaigoje", — komentuoja Anohinas apie hipertenziją. Kraujospūdžiui įtaką daro paveldimumas, tad svarbu domėtis savo šeimos sveikatos istorija.

Gydytoja pastebi, kad pastaruoju metu pasikonsultuoti ateina nemažai jaunesnių žmonių, žinančių, kad jų tėvai ar seneliai sirgo infarktu, insultu, diabetu ir padidėjusio kraujospūdžio liga.

Nutukimas yra vienas iš arterinės hipertenzijos ir dislipidemijos rizikos veiksnių, tad, turint antsvorio, reikia pasitikrinti, ar nesergama šiomis ligomis. Tiesa, mitas yra tai, kad padidėjęs cholesterolis negresia liekniems žmonėms", — tikina ji.

Gydytoja pataria nepamiršti stebėti ir širdies susitraukimo dažnį, arba pulsą. Kai širdis plaka dažniau, ne tik sutrumpėja jos atsipalaidavimo laikas, bet ir pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, tad ant jų nusėda cholesterolis, formuojasi aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios kraujagysles ir galinčios didinti kraujospūdį.

Gydytoja apie „tyliąją ligą“: simptomų nėra, todėl dažnas net nežino, kad serga

Sveiko žmogaus pulsas turėtų būti 60—70 kartų per minutę. Šios ribos viršijimas jau yra signalas, kad vertėtų dažniau pasimatuoti kraujospūdį, stebėti, kad jis nekiltų, peržiūrėti savo mitybą, dažniau užsiimti fizine veikla, atsisakyti žalingų įpročių.

Tokiu atveju išsiaiškinamos padidėjimo priežastys, kurios dažniausiai būna susijusios su rizikos veiksniais, tokiais kaip paveldimumas, nutukimas, dislipidemija, nesaikingas alkoholio vartojimas, diabetas", — sako M. Pašnekovės teigimu, net jei šis rodiklis atitinka normas, gali būti sutrikusi vadinamųjų gerojo ir blogojo cholesterolio pusiausvyra — pirmojo gali būti per mažai, o antrojo — per daug.

Todėl neužtenka stebėti bendrojo cholesterolio kiekį kraujyje — realią situaciją parodo lipidograma, kurią atlikus nustatomas didelio tankio DTLarba gerasis, taip pat mažojo tankio MTLarba blogasis, cholesterolis ir trigliceridai TG — kraujo riebalai.

Padidėjęs kraujo spaudimas – ką kiekvienam svarbu žinoti? - medikana.lt

Gydytoja atkreipia dėmesį į tai, kad cholesterolio padidėjimas daro įtaką kraujospūdžiui, tad labai dažnai arterinė hipertenzija bei dislipidemija ir diagnozuojamos, ir turi būti gydomos kartu. Tada gali kilti natūrali pasipriešinimo reakcija, nes simptomai nejaučiami, savijauta puiki, o gydytojas paskiria vaistų.

Todėl visada pirmiausia turi būti kalbamasi su pacientu, jam paaiškinami visi rodikliai, bendra situacija, ligos prognozė ir kiekvienu atveju individualiai sprendžiama, ar pakaks nemedikamentinio ką jaučia hipertenzija sergantis žmogus, ar jau reikia vaistų", — teigia gydytoja kardiologė. Kada būtini vaistai Nemedikamentiniam gydymui priskiriamas gyvenimo būdo keitimas, kūno svorio korekcija, sveika mityba, aktyvi ir pakankama fizinė veikla, žalingų įpročių atsisakymas.

Daliai žmonių pavyksta normalizuoti rodiklius pakeitus įpročius, tačiau jei rezultatas nepasiekiamas, būtina gydyti medikamentais.

Arterinė hipertenzija (Padidėjęs kraujo spaudimas) | ltavia.lt

Pasak M. Berlickienės, pacientui diagnozavus ir arterinę hipertenziją, ir dislipidemiją, pasiteisina politablečių, kurių sudėtyje yra šias dvi ligas gydantys vaistai, skyrimas. Politabletes ji vadina išsigelbėjimu ir tiems, kurie jau seniai serga ne tik šiomis, bet ir keliomis kitomis gretutinėmis ligomis, tokiomis kaip diabetas, podagra. Šiems ligoniams kasdien tenka vartoti itin daug vaistų — gydytoja sako turėjusi pacientų, kurie kasdien turėdavo išgerti po 10—15 tablečių.

Jos teigimu, galima tik įsivaizduoti, kaip palengvėja žmogui sužinojus, kad galima sumažinti vartojamų tablečių, o ligos ir toliau gydomos. Statinai padidėjusiam cholesteroliui gydyti būtinai skiriami tais atvejais, kai gerokai padidėjusi MTL cholesterolio ir trigliceridų koncentracija arba anksčiau pacientui yra buvę kardiovaskulinių įvykių: infarktas, insultas, vainikinių arterijų stentavimas ir šuntavimas. Gydytoja sako, kad labai svarbu vienodai gydyti ir aukštą kraujospūdį, ir padidėjusį cholesterolį, nors pastarąjį pacientai kartais linkę ignoruoti ir ką jaučia hipertenzija sergantis žmogus paskirtų vaistų.

Trigliceridai sukelia kraujagyslių uždegimą, toje vietoje gali pradėti vystytis trombai, cholesterolinės plokštelės tampa nestabilios, gali atitrūkti ir sukelti infarktą ar insultą", — teigia medikė.