Arterinė hipertenzija diagnozuojama tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė, tai yra, jei, pakartotinai matuojant kraujospūdį, jis nuolatos būna padidėjęs. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias, bet nesunkiai koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas [6, 7, 10, 11].

Pasaulinė hipertenzijos lyga angl. International Society of Hypertension, ISH ir kitomis organizacijomis, gegužės ąją paskelbė Pasauline hipertenzijos diena [2, 3].

Tai buvo padaryta norint atkreipti visų pasaulio gyventojų dėmesį ir padidinti jų supratimą apie aukštą arterinį kraujo spaudimą bei jo grėsmingas ir ilgalaikes pasekmes. Penkerių metų periodui — nuo iki m. Toks Pasaulinės hipertenzijos dienos devizas pasirinktas ne atsitiktinai.

Jis pagrįstas išsamia medicinine statistika, kuri hipertenzija ar hipertenzija, kad tiktai apie 50 proc. Tiktai keliose gyventojų populiacijose daugiau nei 75 proc.

O kai kuriose gyventojų populiacijose šios žinios itin menkos — mažiau kaip 10 proc. Pasaulinė hipertenzijos lyga kartu su Tarptautine hipertenzijos draugija džiaugiasi, kad m. Ši diena įvairiais renginiais bus pažymima visa savaitę nuo gegužės 17 iki 24 d.

Pasaulinė hipertenzijos lyga parengė specialią pranešimo formą organizacijoms, į kurią norintieji gali įrašyti jų darbuotojų arterinio kraujospūdžio dydžius ir užpildžius išsiųsti.

Hipertenzija: ką turime žinoti?

Siekiant padidinti visuotinį supratimą apie hipertoninę ligą, arba arterinę hipertenziją, būtina praktiškai įgyvendinti du ypač svarbius tikslus: 1 kurti bei vykdyti vietos bendruomenių gyventojams, priklausantiems rizikos grupei, tinkamas kompetencijos ugdymo programas, kaip pamatuoti ir įvertinti arterinį kraujo spaudimą; 2 sutelkti visus sveikatos priežiūros specialistus, kad klinikinėje praktikoje būtų įvertinamas arterinis kraujo spaudimas bet kokių klinikinių patikrinimų metu [4].

Kad ši strateginė nuostata būtų praktiškai įgyvendinama pasauliniu mastu, Pasaulinė hipertenzijos lyga dirba su įvairių kitų mokslo draugijų nariais bei visuomenių organizacijų partneriais.

Endokrininė hipertenzija

Kodėl taip svarbu kiekvienam matuoti savo arterinį kraujo spaudimą bei žinoti apie hipertenzijos sukeliamas ilgalaikes pasekmes? Mat lėtinės neinfekcinės ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje ir net 80 proc.

Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias, bet nesunkiai koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas [6, 7, 10, 11].

Kovojate prieš hipertenziją? Privalote įsidėmėti 3 taisykles, jei norite išspręsti problemą

Arterinė hipertenzija kasmet hipertenzija ar hipertenzija milijonų žmonių mirčių visame pasaulyje priežastimi. Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis.

Apie m. Lietuvoje nuo m. Pagal LitHiR programą tirti 40—54 metų vyrai ir 50—64 metų moterys, nesergančios širdies ir kraujagyslių ligomis.

Išanalizuoti 23 pacientų duomenys. Moterys sudarė 59,9 proc. Arterine hipertenzija sirgo 57,6 proc.

Hipertenzija dažnai žudo nepastebimai: 7 veiksniai, kurie neigiamai veikia kraujotaką

Nė vieno tradicinio rizikos veiksnio neturėjo tik 6 proc. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje kinta į blogąją pusę — m. Trumpai apžvelkime gausią mokslinę literatūrą apie šią itin paplitusią lėtinę ligą. Pirminė arterinė hipertenzija — tai liga, kuriai būdingas nežinomos hipertenzija ar hipertenzija ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, dėl kurio ilgainiui, tinkamai negydant, pažeidžiami vadinamieji organai taikiniai — širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika [7, 11, 12, 13].

Arterinė hipertenzija

Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daugelio išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laiko, paros laiko naktį arterinis kraujo spaudimas turi sumažėtimiego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų, moterims — nėštumo ir t.

Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai Pagal kilmę arterinė hipertenzija gali būti pirminė apie 90 proc. Daugelis mokslininkų mano, kad arterinė hipertenzija yra polietiologinė liga, kurios susiformavimui greta metabolinių sutrikimų įtaką daro daugiau nei 30 išorinių, vidinių ir paveldimų rizikos veiksnių [7, 11, 12]. Su pirmine arterine hipertenzija susiję daug genų angiotenzino, renino, α2 ir ß2 receptorių ir kt.

Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika lemia 30—60 proc.

Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Ar yra hipertenzija, ar yra neįgaliųjų grupė sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt.

Dažniausi simptomai ir ligos eiga Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių požymių ir gali būti ilgai nepastebėta. Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad jau serga.

Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ir beskausmė ligos eiga neskatina paciento keisti savo gyvensenos, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių ar vartoti vaistus.

Arterinė hipertenzija: kaip atpažinti šios būklės požymius

Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo.

Nenustačius ligos laiku, toliau progresuoja organų taikinių pažeidimai. Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją inkstų pakenkimasretinopatiją akių tinklainės pakenkimaskraujagyslių sienelių intimos pažeidimus ir kt. Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos hipertenzija ar hipertenzija, smegenų ir kitų organų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas [11, 12, 13].

Hipertenzinė krizė — tai greitas ir reikšmingas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų pavyzdžiui, smegenų, širdies, inkstų kraujotakos sutrikimą. Klinikiniai jos požymiai: 1 ryškus arterinio kraujo spaudimo padidėjimas diastolinis arterinis kraujo spaudimas gerokai viršija mm Hg ; 2 akių dugne matomi pakitimai; 3 neurologinės būklės pokyčiai — galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, regėjimo sutrikimai, laikini smegenų židininiai simptomai, labai retais atvejais — koma; 4 širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai — ūminis širdies nepakankamumas, nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos atsisluoksniavimas; 5 inkstų veiklos sutrikimas — oligurija, hematurija, proteinurija, ūminis inkstų nepakankamumas; 6 galimi virškinimo sistemos pokyčiai — pykinimas, vėmimas [7, 11, 12, 13].

Galvos skausmas, ypač pakaušio srityje; Pasikartojantis kraujavimas iš nosies; Įvairaus pobūdžio skausmas krūtinėje arba širdies plote; Dusulys fizinio krūvio metu; Koordinacijos sutrikimai; Dažnas šlapinimasis Ignoruoti nereikėtų ir mirgėjimo akyse, drebulio, didžiulio, be jokios paaiškinamos priežasties aplankiusio baimės jausmo — gali būti, kad dėl šių nemalonių potyrių taip pat yra kaltas aukštas kraujospūdis. Nors šie simptomai sukelia nemalonius pojūčius, tam tikra prasme galima sakyti, kad juos pajutusiam pacientui pasisekė — pastebėjus bent keletą iš jų, bus galima kreiptis į gydytojus, kurie išsiaiškins tikrąsias priežastis. Jei pacientui įtariama arterinė hipertenzija, kraujospūdis bus stebimas tam tikrą laiko tarpą tai gali užtrukti net ir kelis mėnesius.

Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje. Nors vaikų ir paauglių arterinė hipertenzija palyginti mažai tyrinėtas reiškinys, šios būklės hipertenzija ar hipertenzija, įvairių šaltinių duomenimis, populiacijoje svyruoja nuo 0,8 iki 5 proc.

Arterinė hipertenzija (Padidėjęs kraujo spaudimas)

Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė [30, 31, 32]. Tarp vaikų vyrauja antrinė hipertenzija, o tarp paauglių dažnesnė pirminė hipertenzija [31, 32 ].

Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Yra neginčijamų sąsajų tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujospūdžio: hipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs [32, 33, 34, 35]. Diagnostika Hipertenzija — turbūt lengviausiai diagnozuojama lėtinė neinfekcinė liga, kadangi kraujospūdžio matavimas ir jo kontroliavimas medikamentais yra gana paprastas paruoštos išsamios tarptautinės gydymo ir diagnostikos rekomendacijos, vaistai nebrangūs, dažniausiai geriami 1 ar 2 širdies sveikatos ataskaita per dieną, nereikia klinikinių laboratorinių tyrimų [14, 18].

Pati didžiausia problema, kad gerai besijaučiantys žmonės net smalsumo vedini nepasimatuoja savo arterinio kraujo spaudimo. Na, o jeigu pasimatuoja kartą per metus, tai kaip įvertinti gautus rezultatus?

Didelė tikimybė, kad vienkartinis matavimas gali būti netikslus.

Pasaulinė hipertenzijos lyga angl.

Toliau pateikiama vidutinių arterinio kraujo spaudimo dydžių lentelė ir jų interpretacija [2, 12, 20]: Arterinio kraujo spaudimo kategorijų klasifikacija Kategorija Sistolinis arterinis kraujo spaudimas mm Hg Diastolinis arterinis kraujo spaudimas mm Hg Optimalus.