Mankšta, fizinis darbas sustiprina organizmą, nervų sistemą, pagerina nuotaiką; ne mažiau svarbu sveikai maitintis: vartoti daugiau vaisių ir daržovių, vengti riebalų, alkoholio ir kofeino, valgyti reguliariai ir saikingai; darbo ir mokymosi aplinkoje stengtis vengti konfliktų su aplinkiniais, o jei jų iškyla, kuo greičiau išspręsti, kad tai nebekeltų neigiamų emocijų; tinkamai išsimiegoti, dažniau būti gryname ore; planuoti savo laiką, kad nereikėtų skubėti ir jaudintis, kad pavėluosite; susirasti mėgstamą užsiėmimą — skaityti, klausytis muzikos, tapyti, megzti, siūti, gaminti valgį — kad tai padėtų užmiršti visus nemalonumus; stengtis mąstyti apie gerus dalykus, ugdyti gerąsias būdo savybes — atlaidumą, kantrybę, pagarbą. Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika lemia 30—60 proc.

Naujienos Arterinė hipertenzija: kas tai? Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies nepakankamumas.

Visų pirma reikia atsisėsti patogiai, tiesia nugara, pilnomis pėdomis atsiremti į grindis. Jokiu būdu negalima laikyti kojų sukryžiavus ar sukėlus vieną ant kitos.

Gyvenimo būdas

Matavimo metu negalima kalbėti. Manžetę ant žasto reikia uždėti cm aukščiau nei rankos linkis, žastas turi būti širdies lygmenyje. Manžetės negalima užveržti per stipriai, tarp jos ir rankos turi laisvai tilpti pirštas. Taip pasiruošus ir porą minučių atsikvėpus galima pradėti matavimą.

Kadangi kraujospūdis nuolat kita, rekomenduojama atlikti bent du matavimus iš eilės, tarp jų darant minutės pertrauką — taip galima išvesti tikslesnį vidurkį. Kasdieniniam kraujospūdžio matavimui namuose siūloma rinktis žastinį kraujo spaudimo aparatą, nes jo tikslumas didžiausias.

1. Spausdinti Padidėjęs kraujospūdis — ne tik pagyvenusių žmonių liga Pixabay nuotr.
2. Skaičiuojama, kad ja serga kas trečias suaugęs žmogus ir apie 2 procentus vaikų bei paauglių.
3. Raunatino hipertenzija
4. Lengvosios atletikos hipertenzijai gydyti
5. Nuo m.
6. Viskas apie kraujo spaudimą: kas ta arterinė hipertenzija?

Šiuo metu jau yra aparatų, kurie pamatuoja kraujospūdį tris kartus iš eilės ir parodo tiksliausią vidurkį, taip pat išmanių aparatų, galinčių užfiksuoti artėjantį miokardo infarktą. Dažniausi simptomai ir ligos eiga Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių ligos požymių ir gali būti ilgai nepastebėta.

Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad serga.

Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ligos eiga neskatina paciento keisti gyvenseną ar vartoti vaistus. Todėl kai kurie moksliniai straipsniai nurodo, kad arterinę hipertenziją adekvačiai kontroliuoti pasiseka tiktai apie 13 proc.

Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo.

Nenustačius ligos, progresuoja organų taikinių pažeidimai. Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją inkstų pakenkimasretinopatiją akių tinklainės pakenkimaskraujagyslių sienelių intimos pažeidimus ir kt.

NAUJAUSI KOMENTARAI

Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas [11, 12, 13 ir kt.

Hipertenzinė krizė — tai greitas ir reikšmingas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų pavyzdžiui, smegenų, širdies, inkstų kraujotakos sutrikimą.

Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje. Nors vaikų ir paauglių arterinė hipertenzija palyginti mažai tyrinėtas reiškinys, šios būklės paplitimas, įvairių šaltinių duomenimis svyruoja nuo 0,8 iki 5 proc. Lietuvoje atlikti tyrimai rodo didesnį arterinės hipertenzijos paplitimą — 15,9 proc.

Deja, dėl nevienodo tiriamųjų amžiaus, skirtingų kraujospūdžio matavimo metodikų bei vertinimo kriterijų įvairių šalių duomenis reikėtų lyginti atsargiai. Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė [30, 31, 32]. Tarp vaikų vyrauja antrinė hipertenzija, o tarp paauglių dažnesnė pirminė hipertenzija [31, 32 ]. Yra neginčijamų sąsajų, tarp vaikystės, paauglystės ir brandaus amžiaus kraujospūdžio: hipertenzija sirgusių vaikų arterinis kraujo spaudimas suaugus dažniausiai taip pat būna padidėjęs [32, 33, 34, 35].

Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijas tam tikros populiacijos vaikams ir paaugliams arterinė hipertenzija turi būti diagnozuojama, jei sistolinis ar diastolinis kraujo spaudimas viršija 95 procentilį, nustatytą tam tikram vaiko amžiui, ūgiui bei lyčiai [30, 36, 37]. Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc.

Raktiniai žodžiai

Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc. Geriausia, kad atliktų ne gydytojas, o slaugytoja.

Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzijaKai kuriems pacinetams būdinga paslėpta maskuota hipertenzija — kai gydytojo kabinete kraujospūdis yra normalus, o namuose — padidėjęs. Tai įvertinti galima matuojant kraujospūdį namuose arba monitoruojant jį visą parą specialiu aparatu. Ypač rizikingas naktinis kraujospūdžio pakilimas. Naktį miegant kraujospūdis turi kristi, tačiau daliai pacientų jis arba nepakankamai sumažėja, arba nesumažėja visai.

Padidėjusio kraujospūdžio priežastys ir pasekmės. Ką daryti?

Naktinė hipertenzija ypač žalinga vidaus organams: širdžiai, inkstams, kraujagyslėms, akims. Sistolinis kraujospūdis yra ne mažiau galingas rizikos faktorius už diastolinį, ypač vyresnio amžiaus pacientams.

• Hipertenzija 3 rizikos grupė 4
• Arterinė hipertenzija (Padidėjęs kraujo spaudimas) | ltavia.lt
• Druska nuo hipertenzijos padidėjusio kraujospūdžio
• Hipertenzija — tai padidėjęs kraujospūdis.

Įrodyta, kad izoliuota sistolinė hipertenzija didina KŠL ir insulto riziką. Taip pat yra duomenų, kad pulsinis spaudimas skirtumas tarp sistolinio ir diastoliniokurį labiausiai nulemia arterijų standumas, taip pat yra rizikos prediktorius.

Ar padidėjęs kraujospūdis, ar ne, turėtų spręsti gydytojas, reguliariai jį matuodamas.

Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas — jiems diagnozuojamas padidėjęs kraujo spaudimas. Bene kasdien savo darbe su tokiais pacientais susiduriantys vaistininkai sako pastebintys, kad žmonėms dar trūksta žinių, koks kraujospūdis laikomas normaliu ir kaip teisingai jį pasimatuoti. Arterine hipertenzija Lietuvoje serga kas trečias į medikus besikreipiantis pacientas. Skaraičio nuotr. Daugiau nuotraukų 3 Lrytas.

Kiekvienas suaugęs žmogus bent kartą per metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį.