Rizika tuo didesnė, kuo daugiau sergančiųjų ar mirusiųjų, kuo artimesni giminystės ryšiai, kuo jaunesnis susirgusio ar mirusio giminaičio amžius. Keletas uždegimui būdingų medžiagų yra susijusios su didesne širdies ir kraujagyslių ligų grėsme, pvz. Lietuvos gyventojų mirtingumo struktūroje taip pat pagrindinė mirties priežastis jau daugelį metų išlieka nepakitusi — širdies ir kraujagyslių ligos. Sutrinka įvairių organų kraujotaka, susergama krūtinės angina, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, gali ištikti širdies infarktas, insultas. Kitas labai gajus mitas, kad nejaučiant jokių simptomų, net ir turint padidintą kraujospūdį , nereikia gydytis ir apskritai į tai kreipti dėmesį.
Fizinio aktyvumo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ŠKL prevencijai Širdies ir kraujagyslių ligos ŠKL yra viena iš didžiausių sergamumo ir mirčių priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos World Health Organisation duomenimis, dėl ŠKL kiekvienais metais visame pasaulyje miršta daugiau nei 17,9 milijono žmonių.
Tačiau dažnai širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti, jei mažinsime rizikos veiksnius. Rizikos veiksnys yra neigiamas asmens ir aplinkos poveikis, skatinantis ir lemiantis širdies ir kraujagyslių ligas.
Kaip širdį atakuoja orų permainos -
Iš viso yra žinoma net per rizikos veiksnių. Rizikos veiksniai yra skirstomi į tuos, kuriuos galima valdyti, ir tuos, kurių negalima pakeisti. Vienas iš svarbiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių, kurį labai lengvai galime kontroliuoti — mažas fizinis aktyvumas.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis pasyvumas padidina riziką net ŠKL rizika susirgti hipertenzija kartus dažniau susirgti širdies ligomis ir žymiai padidina mirštamumą. Fiziškai neaktyvus gyvenimo būdas yra prilyginamas rūkymo, padidėjusio kraujospūdžio ir padidėjusių kraujo lipidų riebalų žalai.
Susiję straipsniai
Kuo mažesnis fizinis aktyvumas, tuo didesnė rizika susirgti įvairiomis ligomis. Mažai judantys žmonės aktyvia fizine veikla užsiimantys mažiau nei 2—3 kartus per savaitę 30—50 proc.
Dėl per mažo fizinio aktyvumo padidėja kūno svoris, kraujyje padaugėja lipidų, pakinta gliukozės kiekis, sutrinka kraujospūdžio ritmas, o tai skatina aterosklerozės vystymąsi. Suaugusiųjų gyvensenos tyrimo duomenimis, metais vertinant suaugusių 45—59 metų amžiaus gyventojų fizinį aktyvumą Lietuvoje, tik 40,5 proc. Šie skaičiai rodo, jog vis dar mažiau nei pusė Lietuvos gyventojų yra fiziškai aktyvūs ir reguliariai sportuoja. ŠKL pradeda vystytis ne nuo skausmų krūtinės srityje ar širdies infarkto, bet gerokai anksčiau, kai žmogus nejaučia simptomų.
- Apie svarbiausią hipertenzijos temą
- Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras - Pranešimai žiniasklaidai
- Hipertenzija abiejose akyse
- Insultas, miokardo infarktas, dar vadinamas širdies smūgiu, ir gyvybei pavojingi širdies ritmo sutrikimai — yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje.
- Tokią išvadą padarė olandų pediatrai, kurie rinko duomenis apie dvejų — aštuoniolikos metų amžiaus vaikus, atitinkančius sunkaus nutukimo kriterijus.
- Hipertenzija ir prostatos adenoma
- Fizinio aktyvumo reikšmė širdies ir kraujagyslių ligų ŠKL prevencijai Širdies ir kraujagyslių ligos ŠKL yra viena iš didžiausių sergamumo ir mirčių priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Gydytojas doc. Gintaris Vilkevičius teigė, jog profilaktiškai tikrintis ir rūpintis savo sveikata reikia vis jaunesniems, o ne tik senjorams.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa - Altamedica klinikos
Darbingo amžiaus žmonės dėl įtempto gyvenimo būdo dažnai patiria daug streso ir įtampos, o tai didina kraujo spaudimą ir širdies susitraukimų dažnį, tai pagreitina širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimą. Gyvensenos tyrimo duomenimis buvo atskleista, kad kas dešimtas 25—34 m.
Taip pat vyrų ir moterų cholesterolio kiekis kraujyje pradeda žymiai didėti maždaug nuo 45 metų amžiaus, todėl būtina rūpintis savo sveikata kuo anksčiau, siekiant išvengti šių problemų ateityje. Fizinio aktyvumo patirtis jaunystėje gali sukurti įprotį, kuris suteiks pagrindus sveikam ir produktyviam gyvenimui ateityje. Reguliarus judėjimas gali padėti sumažinti sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirštamumą nuo jų.
Nereikėtų užsibrėžti bėgti maratono ar valandų valandas praleisti treniruoklių salėje. Širdies ligų ir insulto grėsmė gerokai sumažėja, jei planuodami kiekvienos dienos darbus ŠKL rizika susirgti hipertenzija skirsite laiko aktyviai veiklai, pvz.
Nuorodos kopijavimas
Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiems rekomenduoja užsiimti bent 30 minučių vidutinio intensyvumo aerobinių pratimų fizine veikla, kuri nepertraukiamai trunka ne mažiau kaip 10 minučių. Kaip žinoti, kada pasieksite vidutinį intensyvumą?
Jei pajusite padažnėjusį kvėpavimą ir širdies ritmą, tačiau vis dar galėsite kalbėti, bet ne dainuoti, tuomet Jūs esate pasiekę vidutinį intensyvumą. Tačiau didelės rizikos pacientams, kurie turi širdies ligų, rekomenduojama pasikonsultuoti su savo gydytoju dėl saugaus fizinio krūvio būtent Jums.
Hipertenzija
Fizinis aktyvumas taip pat gali padėti, jeigu turite antsvorio ar yra nustatytas kaulų retėjimas. Minėta veikla ramina nervų sistemą, padeda įveikti stresą, depresiją, reguliuoja virškinimo sistemą, gerina miegą. Fizinis aktyvumas, galima sakyti, yra kaip viena tabletė, kuri gali apsaugoti nuo daugelio ligų, jei vartosite teisingai.
Ši širdies liga — dažna insultų priežastis: gydytoja kardiologė papasakojo, kas ją sukelia ir kaip jos išvengti 44 Lietuvoje ja serga maždaug kas ketvirtas, bet maždaug pusė jų to net nežino. Deja, negydoma hipertenzija gali turėti pražūtingų padarinių mūsų sveikatai. Su kokiais mitais susiduria kardiologai, kalbėdami apie padidėjusį kraujospūdį su savo pacientais? Kodėl net ir nejaučiamas kraujospūdžio padidėjimas gali būti pavojingas?