Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai Pagal kilmę arterinė hipertenzija gali būti pirminė apie 90 proc. Gydytojas kardiologas, kurio kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. Pasaulinė hipertenzijos lyga parengė specialią pranešimo formą organizacijoms, į kurią norintieji gali įrašyti jų darbuotojų arterinio kraujospūdžio dydžius ir užpildžius išsiųsti. Jį apžiūrėjo budintis gydytojas. Su ginčui aktualia patologija yra susidūręs apie kartų, per metus atliekamos maždaug dvi tokio pobūdžio operacijos.

Keletą parų jos buvo stebimos ir gydomos ligoninėje vien todėl, kad tai buvo pirmieji tokie atvejai Kauno klinikose. Mūsų šalyje arterine hipertenzija serga beveik milijonas žmonių. Maždaug 10 proc. Padidėjusio kraujospūdžio liga vienodai dažnai serga ir vyrai, ir moterys, didesnę įtaką turi amžius. Pastebėta, kad tarp vyresnių nei 55 m.

1. 5 geriausi pratimai širdies sveikatai pagerinti
2. Hipertenzijos klinika ir gydymas
3. Kaip išvengti arterinės hipertenzijos? – Vilniaus visuomenės sveikatos biuras
4. Hipertenzija | Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
5. Pasaulinė hipertenzijos lyga angl.
6. Vaisiaus hipertenzija kas

Uniko teigimu, Kauno klinikų pacientų, kuriems reikia tokios procedūros, jau yra apie Trumpai apžvelkime gausią mokslinę literatūrą apie šią itin paplitusią lėtinę ligą. Pirminė arterinė hipertenzija — tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio padidėjimas, dėl kurio ilgainiui, tinkamai negydant, pažeidžiami vadinamieji organai taikiniai — širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika [7, 11, 12, 13]. Trumpalaikiai arterinio kraujo spaudimo svyravimai yra būdingi visiems žmonėms, priklausomai nuo daugelio išorinių bei vidinių veiksnių: fizinio aktyvumo lygio, metų laiko, paros laiko naktį arterinis kraujo spaudimas turi sumažėtimiego trukmės, darbo krūvio, psichoemocinės būklės ir streso hormonų lygio, alkoholio vartojimo, vaistų, moterims — nėštumo ir t.

Todėl ir liga diagnozuojama tik surinkus išsamią anamnezę ir tik tada, kai yra ilgalaikis ar pastovus arterinio kraujospūdžio padidėjimas. Arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai Pagal kilmę arterinė hipertenzija gali būti pirminė apie 90 proc. Daugelis mokslininkų mano, kad arterinė hipertenzija yra polietiologinė liga, kurios susiformavimui greta metabolinių sutrikimų įtaką daro daugiau nei 30 išorinių, vidinių ir paveldimų rizikos veiksnių [7, 11, 12].

Su pirmine arterine hipertenzija susiję daug genų angiotenzino, renino, α2 ir ß2 receptorių ir kt. Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika lemia 30—60 proc.

Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt. Dažniausi simptomai ir ligos eiga Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių požymių ir gali būti ilgai nepastebėta.

Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad jau serga.

Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ir beskausmė ligos eiga neskatina paciento keisti savo gyvensenos, atsisakyti žalingų sveikatai įpročių ar vartoti vaistus. Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo. Nenustačius ligos laiku, toliau progresuoja organų taikinių pažeidimai. Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją inkstų pakenkimasretinopatiją akių tinklainės pakenkimaskraujagyslių sienelių intimos pažeidimus ir kt.

Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų organų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas [11, 12, 13]. Hipertenzinė krizė — tai greitas ir reikšmingas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų pavyzdžiui, smegenų, širdies, inkstų kraujotakos sutrikimą.

Nuo šiol Kauno klinikų gydytojai gali pasiūlyti dar vieną vaistams atsparios arterinės hipertenzijos gydymo būdą — inkstų arterijų simpatinę denervaciją.

Klinikiniai jos požymiai: 1 ryškus arterinio kraujo spaudimo padidėjimas diastolinis arterinis kraujo spaudimas gerokai viršija mm Hg ; 2 akių dugne matomi pakitimai; 3 neurologinės būklės pokyčiai — galvos skausmas, sąmonės sutrikimas, regėjimo sutrikimai, laikini smegenų židininiai simptomai, labai retais atvejais — koma; 4 širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai — ūminis širdies nepakankamumas, nestabili krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos atsisluoksniavimas; 5 inkstų veiklos sutrikimas — oligurija, hematurija, proteinurija, ūminis inkstų nepakankamumas; 6 galimi virškinimo sistemos pokyčiai — pykinimas, vėmimas [7, 11, 12, 13].

Naujo VP šunto implantavimas pirmosios operacijos metu buvo svarstytas ir aptartas konsiliumo metu, kadangi diagnostikai galvos magnetiniam rezonansui atlikti buvo pašalintas senas VP šunto galas, dėl didelio pakraujavimo tikimybės ir naujojo šunto okliuzijos rizikos, naujo šunto implantavimas būtų buvęs labai rizikingas ir, greičiausiai, pasibaigęs šunto disfunkcija; juosmeninė punkcija neurochirurgijoje yra įprastinis diagnostikos būdas ir atskiras paciento sutikimas neprašomas.

Planiškai buvo numatyta VP šunto operacija iškart nustačius, jog nėra pakraujavimo smegenų skilvelių sistemoje. Tačiau paciento būklė blogėjo staiga savaitgalio dienomis, praėjus apie 37 val.

LRT TELEVIZIJA

Paciento būklė savaitgalio dienomis pablogėjo dramatiškai greitai: nuo pilnai sąmoningo iki klinikinės mirties, kas nėra būdinga šiai ligai. Gydytojas G. Planinę operaciją atliko pagal gydytojų konsiliumo nuorodą. Savavališkai keisti konsiliumo išvadą nesuderinama su gydytojo etika Komisijos byla Nr.

D gauti atsakovės specialisto-konsultanto A. Esant komunikuojančiai vandenei nėra kontraindikuojamos juosmeninės punkcijos ir po šunto pašalinimo nėra privalu iš karto įdėti probiotikai nuo hipertenzijos šuntą jei tikimės kraujavimo ar tiriame dėl šunto infekcijos. Tačiau pavojinga atidėti naujo šunto implantavimą ar laikiną išorinį drenažą daugiau nei 0,5—1 parai esant išreikštai seniai įdėto šunto dizsfunkcijos simptomatikai galvos skausmai, vangumas, pykinimas, vėmimas, vidinės vandenės požymiai ir KR ir kt.

Tačiau, nepilnai atsižvelgta į tam tikrus ligos požymius, galinčius nusakyti ligos progresavimą ir gresiančią dekompensaciją dėl intakranijinės hipertenzijos: nuo susirgimo pradžios stiprūs galvos skausmai, tik laikinai palengvinami stipraus dehidratuojančio nedikamento Menitolio; pasikartojantys bradikardijos ir aukštesnio AKS epizodai; stacionarizuojant neurologinės būklės vertinime aprašytas Parinaud simptomas; meninginiai požymiai, pacientas vangus, mieguistas, sąmonė 14 balų pagal GKS, tik paragintas uždelsdamas atsako į klausimus; žymi visų skilvelių venrtikulomegalija pirmojoje galvos KT ir kartu seklūs konveksitaliniai subarachnoudiniai tarpai, Silvijaus vagos ir bazinės cisternos.

Pastaroji aplinkybė ir ypač pirmosios atliktos punkcijos duomenys galėjo labiausiai supainioti hipertenzijos gydymo punkto informacija, vertinant hidrocefalijos pobūdį ir pasirenkant chirurginio gydymo taktiką.

Hipertenzijos gydymo punkto informacija

Būklė vertinta kaip šunto veiklos sutrikimas, tačiau nesukeliantis žymesnės intrakranijinės hipertenzijos. Šią situaciją dar būtų galėjusi patikslinti gydytojo aftalmologo atliekama akių dugno apžiūra dėl stazės požymių akių dugne, taip pat atspindinčių intrakranijinę hipertenziją; 2 likvoro slėgis juosmeninės punkcijos duomenimis neviršijo normalių reikšmių.

Vis dėl to, suabsoliutinti šį tyrimą ir jo rezultatus, ilgus metus šuntuojančia sistema gydytos hidrocefalijos atveju, rizikinga dėl tos priežasties, kad tokiu atveju gali būti pasikeitusi normali likvoro cirkuliacija kraniospinalinėje srityje ir netapindimas tikrasis likvoro slėgis intrakranialiai; 3 klinikinė diagnozė pacientui buvo nustatyta teisingai.

Pacientas turėjo susisiekiančią komunikuojančią hidrocefaliją, kuri pasireiškė daliniais likvoro rezorbcijos sutrikimais todėl buvo santykinai ilgesnė ligos eiga, užsikimšus VP šuntui ir dėl to pacientas buvo priklausomas nuo likvorą šuntuojančios sistemos; 4 pagal tai, kad ligos epizodo pradžia staigi, intrakranijinės hipoertenzijos požymiai stacionarizuojant, įtartas VP šunto pralaidumo sutrikimas ir vėliau — menkas stiprių dehidratuojančių medikamentų efektas, ankstesnė operacija galėjo greičiau pagerinti paciento būklę; 5 atlikus juosmeninę punkciją ir gavus neaukštą likvoro spaudimą, bet sekančiomis dienomis negerėjant paciento būklei, reikėjo įsitikinti ar iš tiesų nėra intrakranijinės hipertenzijos.

Taigi juosmeninė punkcija buvo pateisinama, be to, ji laikinai pagerino paciento būseną, tuo metu sumažindama intrakranijinę hipertenziją; 6 po klinikinės diagnozės medikamentinis gydymas dehidratuojančiais medikamentais buvo tinkamas, tačiau jau iki šio momento buvo matoma, kad šio gydymo efektas tik dalinis, laikinas, todėl ankstesnė chirurginė intervencija galėjo greičiau pagerinti paciento būklę.

VP šuntas buvo pašalintas, vis dėl to, pakankamai neįvertinus esančios ir retroperspektyviai pagal visą ligos istoriją progresuojančios intrakranijinės hipertenzijos dėl dalinai bet nepakankamai rezorbuojamo ir besikaupiančio likvoro. Šunto vožtuvo pakeitimas nauju ar bent laikinas išorinio drenažo palikimas ir tolesnis stebėjimas dėl paciento likvoro cirkuliacijos adekvatumo, būtų leidęs išvengti tolesnio jo būklės blogėjimo; 7 laisvas kateteris su metaliniu jungikliu buvo šalinamas tam, kad vėliau planuotoje galvos MRT jis neduotų kliudančių vaizdą vertinti artefaktų.

Kitais atvejais likęs fiksuotas ventrikulinis kateteris paprastai nešalinamas, išskyrus atvejus kai jis sukelia epilepsiją, yra infekuotas, hipertenzijos gydymo punkto informacija prieinamas neuroendoskopinės operacijos metu. Šiuo atveju laisvo kateterio šalinimas buvo papildoma, bet ne pagrindinė indikacija, susijusi su galimo intraventrikulinio pakraujavimo rizika; 8 VP šunto visiško pašalinimo operacija visada rizikinga, todėl labai svarbus atidus paciento būklės sekimas pradiniame pooperaciniame periode.

Neatlikus kontrolinės galvos KT tikrosios pablogėjimo priežasties nebuvo galima adekvačiai įvertinti bei laiku įdėti išorinio ventrikulinio drenažo. Galvos KT atlikta tik visiškai pablogėjus paciento būklei t.

Hipertenzija

Ekspertizės išvadoje nurodoma: 1 tikėtina, kad L. Susisiekiančios vandenės požymiai nustatomi iš klinikinių požymių lėčiau progresuojanti eiga, paciento būklė pagerėja nuo juosmeninės punkcijos, tačiau informatyviausias tyrimas yra galvos KT ir MRT — kai nustatoma visų galvos smegenų skilvelių vandenė, nesuspaustas smegenų vandentiekis, nesutrikdytas likvoro ištekėjimas iš IV smegenų skilvelio.

Juosmeninės punkcijos, atliktosmetu buvo nustatytas padidėjęs likvoro spaudimas iki mmH2O ir patvirtintas kruvinas likvoras, todėl, ekspertų nuomone, buvo nuspręsta operuoti bei šalinti ventrikuloperitorinį šuntą su laisvu kateteriu, o naujo ventrikuloperitoninio šunto neimplantuoti dėl pakitusio likvoro, kuris gali sukelti šunto obstrukcines ar uždegimines komplikacijas; 3 punkte nurodoma, kad galima manyti, kad operacija atlikti anksčiau buvo galima, tačiau buvo pasirinkta kita taktika, nes matomai buvo diagnostinių sunkumų arba tikėtasi pooperacinių komplikacijų; 4 saugiausia būtų buvę pašalinti nefunkcionuojantį ventrikuloperitoninį šuntą ir pakeisti jį nauju.

Iš juosmeninės punkcijos aprašo žinoma, kad buvo kruvinas smegenų skystis, kuris būtų buvusi terpė ventrikuloperitoninio šunto implantavimui dėl galimos naujo šunto obstrukcijos ar vėlesnių uždegiminių komplikacijų. Implantuojant ventrikuloperitoninius šuntus, snegenų skystis turi būti nepakitęs. Dėl laisvo kateterio pašalinimo iš smegenų skilvelio, tai galima manyti, kad pasielgta buvo visiškai teisingai, nes svetimkūnis skilvelyje visada yra potencialiai pavojingas infekcijos požiūriu, ypač kai ateityje ruošiamasi implantuoti ventrikuloperitoninį šuntą ir į skilvelį panardinti dar vieną naują kateterį.

Be to, kateteris turėjo metalinį konektorių, kuris sukelia daug vaizdo iškraipymų atliekant vėlesnius radiologinius tyrimu, ypač MRT; 5 kai smegenų skystis pakitęs, būtina jo sanacija: galvos smegenų hipertenzija nauji vaistai ar juosmeninio tarpo drenažas, ar juosmeninės punkcijos, ar poodinio skilvelinio galvos smegenų skysčio rezervuaro įdėjimas ir tik po likvoro sanacijos ventrikuloperitoninio šunto implantavimas.

Kai įtariama, kad ventrikuloperitoninis šuntas gali nepakankamai funkcionuoti ilgą laiką, o paciento būklė išlieka patenkinama, galima pacientą stebėti ilgesnį laiką ir iš karto drenažo nedėti; 6 iki klinikinės mirties bet kuriame etape atlikus galvos smegenų skilvelių išorinį ar vidinį drenažą ar net juosmeninį drenažą buvo galima išvengti smegenų įstrigimo ir mirties.

Remdamiesi šios administracinės bylos medžiaga ir L. Ventrikuloperitoninė šunto obstrukcija. Atsižvelgiant į tuo metu kompensuotą ligonio būklę, skubus chirurginis gydymas netaikytas, skirtas konservatyvus gydymas bei atliekamas hipertenzijos gydymo punkto informacija ištyrimas — galvos KT, juosmeninė punkcija ir stebėjimas, o įvykusiame konsiliume neveikiančio šunto šalinimo taktika pasirinkta teisingai, tačiau neįvardinti tolimesni galimi gydymo veiksmai; 2 pacientas L.

Remiantis ligos istorijoje esančiais įrašais, po atliktos operacijos ligonio būklė buvo pakankamai stabili — sąmoningas, orentuotas, galūnes judina, jo būklė įvertinta nepakitusi, t. Esant kompensuotai ligonio būklei, tuo metu indikacijų skubiai chirurginei intervencijai nebuvo, o naktį ligonio būklei staiga pablogėjus sutrikus sąmonei iki komos 3 balųbuvo imtasi tinkamų skubių priemonių, t.

Lietuvos medicinos normos MN 24 punkte nustatyta, kad gydytojas neurochirurgas — gydytojas, turintis gydytojo neurochirurgo licenciją ir galintis savarankiškai teikti visų neurochirurgijos sričių pagalbą, nurodytą šioje normoje bei vykdyti neurochirurginių ligų ir traumų prevenciją.

Pagal minėtos normos Pagal Lietuvos medicinos normos MN 45 punktą gydytojas neurochirurgas privalo teikti kvalifikuotą skubiąją būtinąją ir specializuotą neurochirurginę pagalbą pagal šios normos VII skyriuje nurodytą kompetenciją, kvalifikaciją, konkrečias darbo sąlygas, apibrėžtas darbo sutartyje.

Lietuvos medicinos normos MN Lietuvos medicinos normos 59 punkte nustatyta, kad gydytojas neurochirurgas už padarytas klaidas, aplaidumą ar netinkamą jam priklausančių funkcijų vykdymą, taip pat už įgaliojimų viršijimą nustatyta tvarka traukiamas drausminėn, materialinėn, administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn. V patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos specialisto konsultanto pareiginių nuostatų toliau — Pareiginiai nuostatai 1 punktą Sveikatos apsaugos ministerijos specialistu konsultantu toliau — specialistas konsultantas skiriami: sveikatos priežiūros įstaigų specialistai toliau — specialistaiturintys atitinkamą profesinės kvalifikacijos licenciją 1.

Pagal Pareiginių nuostatų 11 punktą specialistas konsultantas turi pareigą dalyvauti sveikatos priežiūros įstaigų išorinio audito procedūrose, specialistų komisijų darbe, atlikti profesinę ekspertizę.

V patvirtintas Sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir ar intervencinės procedūros atlikimo formos reikalavimų aprašas reglamentuoja šios rūšies sutikimo formas. Šio aprašo 1 punkte nustatyta, kad sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašas nustato bendruosius reikalavimus sutikimui, kuris išreiškiamas tam tikrais paciento veiksmais, sutikimui dėl chirurginės operacijos, invazinės ir ar intervencinės procedūros atlikimo, reikalavimus pasirenkant alternatyvų diagnostikos ar gydymo metodą; sveikatos priežiūros įstaigoje sutikimų formas, atitinkančias šiame apraše nustatytus reikalavimus, tvirtina sveikatos priežiūros įstaigos vadovas 2 punktas.

Ligoninė nesutinka ir su gydytojo G. Ligoninėje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Tarnyba, pateikdama Kontrolės ataskaitą, vertino medicinos specialisto-konsultanto neurochirurgo A. Išėmus neveikiantį šuntą, nebuvo laiku gudobelių tinktūra ir hipertenzija veikiantis šuntas, t.

Be to, nebuvo įvertinti kiti simptomai, kurie rodė, kad situacija yra grėsminga — ligonis atvyko į ligoninę su išreikšta klinika — galvos skausmu, Parinaud sindromu, pykinimu. Jei padidėjęs galvospūdis užsitęsia, akių dugne tai atsispindi, tačiau akių dugnas nebuvo apžiūrėtas.

Taip pat nebuvo įvertinta paciento anamnezė — nuo kūdikystės 12 kartų keistas šuntas. Esamoje situacijoje gydančiam gydytojui nusprendus nekeisti seno šuto į naują ir tokiu būdu siekiant išvengti infekcijos dėl galimo uždegiminio proceso ir kraujavimo tikimybės, iš karto nereikėjo implantuoti naujo šunto, reikėjo implantuoti arba laikiną drenažą arba intensyvios terapijos palatoje kas dvi valandas stebėti ligonio būklę, jo sąmonę ir būklei pablogėjus nedelsiant dėti naują šuntą arba dėti išorinį drenažą t.

Nebuvo atlikta akių dugno apžiūra. Pacientas hipertenzijos gydymo punkto informacija priklausomas nuo likvorą šuntuojančios sistemos.

Atlikus juosmeninę punkciją ir gavus neaukštą likvoro spaudimą, bet sekančiomis dienomis negerėjant paciento būklei, reikėjo įsitikinti ar iš tiesų nėra intrakranijinės hipertenzijos. Gydančio gydytojo G. Šunto vožtuvo pakeitimas nauju ar bent laikinas išorinio drenažo palikimas ir tolesnis stebėjimas dėl paciento likvoro cirkuliacijos adekvatumo, būtų leidęs išvengti tolesnio jo būklės blogėjimo.

Are You Healthy Enough To Defeat The CoronaVirus? COVID-19 It's Not All About Death Rates

VP šunto visiško pašalinimo operacija visada rizikinga, todėl labai svarbus atidus paciento būklės sekimas pradiniame pooperaciniame periode. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės išvadoje Nr. Taip pat nurodoma, kad saugiausia būtų buvę pašalinti nefunkcionuojantį ventrikuloperitoninį šuntą ir pakeisti jį nauju.

Kai smegenų skystis pakitęs, būtina jo sanacija: galvos smegenų skilvelių ar juosmeninio tarpo drenažas, ar juosmeninės punkcijos, ar poodinio skilvelinio galvos smegenų skysčio rezervuaro įdėjimas ir tik po to likvoro sanacijos ventrikuloperitoninio šunto implantavimas. Iki klinikinės mirties bet kuriame etape atlikus galvos smegenų skilvelių išorinį ar vidinį drenažą ar net juosmeninį drenažą buvo galima išvengti smegenų įstrigimo ir mirties b.

Apibendrinus A. Šią teismo išvadą patvirtina ir byloje surinkti medicininiai dokumentai.

Klauskite daktaro

Nuo neurologinė būklė ir sąmonė blogėja, atsirado stiprūs galvos skausmai, pykinimas. Ligoninėje pacientas apžiūrėtasPaciento apžiūros protokole nurodyta paciento neurologinė būklė — sąmonės laipsnis — 14 balų pagal Glazgo komų skalę, Parinaud simptomas, nustatyta diagnozė — hidrocefalija, VP šunto obstrukcija. Pacientui paskirtas gydymas, atlikta juosmeninė punkcija; pacientui paskaudėdavo galvą, paskirtas gydymas Manitoliu; paciento būklė vidutinio sunkumo: sąmoningas, išreikštas trumpalaikis atminties sutrikimas, mieguistas.

Darytina išvada, kad jam buvo būtina operacijos metu seną šuntą pakeisti nauju, o negalint to padaryti operacijos metu buvo būtina atlikti laikiną išorinio skilvelių ar stuburo kanalo drenažą, arba atlikti naujo VP šunto implantaciją daug nedelsiant ir nelaukiant paciento būklės blogėjimo. Atkreiptinas dėmesys ir į paciento anamnezę — nuo kūdikystės Kauno medicinos universiteto klinikų Neurochirurgijos centre 12 katrų operuotas dėl hidrocefalijos, paskutinį kartą šuntas keistas metais t.