Stebėkite savo kraujo spaudimą Nuolatinis kraujo spaudimo stebėjimas padeda įvertinti gydymo efektyvumą ir parodyti galimas gresiančias komplikacijas. Antra, asmenys, prabundantys naktį dėl miego apnėjos susirgimo, kurio metu sutrikus oro praėjimui kvėpavimo takais išsivysto progresuojantis dusulysir įvairių lėtinių širdies bei plaučių ligų, taip pat turi aukštesnį ir sunkiau koreguojamą kraujo spaudimą. Medicinos darbuotojai, vyresni nei 60 m. Kiti ligą sukeliantys veiksniai gali būti: miego apnėja, inkstų veiklos sutrikimai, skydliaukės bei užkrūčio liaukos sutrikimai ar augliai, paveldėta kraujagyslių liga. Į tą mitybos ir deguonies badą organizmas reaguoja skausmu, o procesui užtrukus, audinių apmirimu ir žūtimi. Nors pirminė hipertenzija išlieka šiek tiek paslaptinga, ji yra susijusi su tam tikrais rizikos veiksniais.

Kodėl karštas oras yra pavojingas širdies ligomis sergantiems žmonėms? Širdies ligos Autorius: Auksė Kontrimienė Publikuota: Maloniai džiuginanti šilta vasara, karščiui staigiai šoktelėjus į rekordines aukštumas, gali tapti labai pavojinga.

Priežastys, dėl kurių atsiranda aukštas kraujo spaudimas

Aukšta oro temperatūra veikia vaikus, vyresnio amžiaus asmenis ar tuos, kurie turi lėtinių ligų. Karštis taip pat didelį pavojų kelia ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis. Viena iš pagrindinių priežasčių yra dehidratacija skysčių praradimastirštėjantis kraujas ir krešulių susidarymas kraujagyslėse bei elektrolitų disbalansas su savo pasekmėmis — sako gydytoja kardiologė Eglė Uždavinytė-Gatelienė.

Pasak medikės, organizmas vėsinasi prakaituodamas, dažniau kvėpuodamas, išplėsdamas periferines kraujagysles, todėl žmogaus kraujospūdis tampa žemesnis, kraujo cirkuliacija lėtėja, kraujas tirštėja.

Gydytoja pasakoja, kad įprastinėmis sąlygomis kraujotaka pro tokias susiaurėjusias kraujagysles gali būti pakankama ir nesukelti jokių simptomų. Diskomfortą pacientas gali justi tik didelio fizinio ar emocinio krūvio metu, kuomet, dėl padidėjusio širdies darbo, kraujotaka per tokias kraujagysles tampa nebepakankama. Tuomet juntamas diskomfortas krūtinėje, skausmas už krūtinkaulio, oro trūkumas, galimi ritmo sutrikimai.

Esant dideliems karščiams ir praradus daug skysčių, minėti simptomai gali pasireikšti dėl pablogėjusios kraujotakos susiaurėjusiose širdies kraujagyslėse, nes tirštas kraujas per tokias kraujagysles prateka sunkiau, lėčiau. Lengviau formuojasi krešuliai, galintys visiškai užkimšti kraujagyslę, sukeldami oro hipertenzijos trūkumas krūtinės anginą arba miokardo infarktą.

Oro hipertenzijos trūkumas išeminė širdies liga pasireiškia tuomet, kai pagrindinės širdį maitinančios kraujagyslės yra reikšmingai susiaurėję.

Hipertenzija dėl oro

Pasak kardiologės, išeminė širdies liga yra vyraujanti sergamumo ir mirštamumo priežastis Lietuvoje, o pacientai, kuriems pasireiškia ši liga, nuolat jaunėja. Esant dideliems karščiams ir vartojant nepakankamai skysčių iki tol buvę mažai pastebimi išeminės širdies ligos simptomai gali paryškėti.

Tokios sąlygos gali išaiškinti dar nežinomą diagnozę tiek vyresniems, tiek ir jauniems žmonėms. Tačiau dažniausiai išeminė širdies liga pasireiškia tuomet, kada pagrindinės širdį maitinančios kraujagyslės yra reikšmingai susiaurėję.

Šią vasarą teko gydyti keletą jaunų vyrų, kuriems buvo atliktos širdies operacijos dėl kritinio visų trijų vainikinių arterijų pakenkimo ir patirto miokardo infarkto su jo komplikacijomis.

Iki tol šie pacientai neturėjo jokių skundų, todėl nežinojo, jog serga išemine širdies liga. Kas nutinka kraujagyslėms? Aterosklerozinė liga, kuri pakenkia visoms kraujagyslėms, taip pat ir širdies, ištinka dėl įvairių priežasčių.

Anksti pasireiškianti išeminė širdies liga yra agresyvesnė, sukelia daugiau komplikacijų. Kiti išeminės širdies ligos išsivystymo faktoriai: mityba, arterinė hipertenzija, diabetas, metabolinės ligos, nesveikas gyvenimo būdas ir lėtinis stresas.

Pasak medikės, padidintas kraujospūdis, kuris nebuvo koreguotas, žaloja tiek širdį, tiek kraujagysles. Esant aukštam kraujospūdžiui jos pakenkiamos iš vidaus. Kuo pavojinga dehidratacija?

Pasak gydytojos kardiologės, karštą dieną gausiai prakaituodami prarandame elektrolitus, kurie yra reikšmingi širdies darbui, ypač svarbūs širdies ritmui. Prakaituojant netenkama kalio, magnio, natrio, kalcio, chloro, fosforo. Prakaitavimo metu daug jų netenkame, ypač kalio ir magnio, kurie svarbūs širdies veiklai.

Kodėl karštas oras yra pavojingas širdies ligomis sergantiems žmonėms?

Kad lengviau būtų įsivaizduoti: kalio koncentracijos kitimu širdies operacijų metu stabdoma širdies veikla, o po operacijos ji užvedama. Pasak medikės, sutrikęs širdies ritmas yra pavojingas tuo, kad sąlygoja labai neproduktyvią kraujotaką ir kraujo cirkuliaciją pačioje širdyje.

Gali susidaryti oro hipertenzijos trūkumas, kurie, nukeliavę į smegenis gali sukelti insultą. Kokį pavojų kelia tirštėjantis kraujas? Gydytoja kardiologė sako, kad išeminė širdies liga gali išsivystyti dėl kelių priežasčių: paveldėjimo, nekoreguotos arterinės hipertenzijos, hipertenzija kokius testus atlikti gyvenimo būdo: hipodinamijos, prastos mityba, rūkymo, aukšto cholesterolio, cukrinio diabeto, metabolinių ligų, lėtinio streso ir dėl priežasčių, kurių šiandien dar nežinome.

Hipertenzija nuo oro trūkumo, Trūksta oro, norisi žiovauti

Sveika gyvensena čia labai svarbi. Mūsų kraštams būdingas sotus, riebus maistas, nes taip maitintis buvo įpratę mūsų protėviai, norėdami palaikyti kūno temperatūrą, ir dėl to, kad teko daug ir sunkiai fiziškai dirbti. Įprotis susiformavo istoriškai. Šiaurės šalys: Skandinavija, Šiaurės Amerika, šiaurinė Europa yra labiau linkusius į išemines širdies ligas. Išemine širdies liga pacientai likę sirgti visus metus, vasara nėra išeminės ligos pasireiškimo pikas, tačiau karščių sąlygomis netekus skysčių, elektrolitų, stebimas kraujo klampumo padidėjimas ir gali greičiau susiformuoti krešuliai tiek širdies, tiek viso organizmo kraujagyslėse.

Esant miokardo infarktui greta skausmo gali būti didelis silpnumas, prakaitavimas, kraujospūdžio kritimas, sąmonės praradimas. Aišku, vanduo bando prasisunkti aplinkui, bet tos vietos, kurių nebepasiekė upės vanduo, badauja, ten sausra.

Lygiai taip pat ir žmogaus organizme, jeigu krešulys užkemša kraujagyslę, kraujas pro ją nebeprateka, reiškia, kad zona, į kurią anksčiau atitekėdavo kraujas, tampa nebemaitinama, badaujanti išemizuota.

Ten nebepatenka deguonis, maisto medžiagos. Sutrinka ir šalinimo procesas. Į tą mitybos ir deguonies badą organizmas reaguoja skausmu, o procesui užtrukus, audinių apmirimu ir žūtimi. Pasak medikės, krešuliai gali susidaryti ir kojų, rankų kraujagyslėse, ir smegenyse.

Tokiu atveju diagnozuojama galūnės išemija arba smegenų infarktas — oro hipertenzijos trūkumas. Insulto pasekmės dažniausia yra labai sunkios ir ilgalaikės. Nepakankama kraujotaka kojose ar rankose taip pat kelia didžiulę riziką, gali tekti galūnes netgi amputuoti.

Miego hipertenzijos trūkumas, Noras eiti miegoti anksti gali būti susijęs su širdies ligomis

Svarbu, kokio dydžio kraujagyslė užsikimšo ir kaip greitai žmogui suteikta pagalba. Ne visada simptomai pasireiškia skausmu, nors galūnių išemijai būdingas skausmas, pabalimas, atvėsimas. Esant miokardo infarktui greta skausmo gali būti labai didelis silpnumas, prakaitavimas, kraujospūdžio kritimas, sąmonės praradimas, širdies ritmo sutrikimai.

Kaip elgtis karštą dieną? Gydytoja pataria vengti būti karštyje, jeigu tik tai yra įmanoma. Ten žmonės pradeda dienos gyvenimą labai anksti ryte, o susirenka valgyti 22 val.

Sveikata

Taip elgiamasi Pietų Italijoje, kur visi įpratę prie didelių karščių. Taip ir savo pacientams patariame: jeigu yra darbų, oro hipertenzijos trūkumas padaryti juos reikia anksti ryte, kol dar nėra labai karšta. Dieną reikėtų stengtis būti maksimaliame komforte: įsijungti ventiliatorių, kondicionierių. Kambario temperatūra turėtų būti žemesnė negu lauko laipsniais, mažinti ją reikia palaipsniui, nes yra didelė peršalimo galimybė.

Jos teigimu, jeigu tenka išeiti į lauką, svarbu pasirinkti natūralaus pluošto aprangą ir nepamiršti galvos apdangalo. Labai svarbu išgerti reikiamą kiekį skysčių. Pasak gydytojos kardiologės, vyresnius žmones labai sunku įtikinti tą padaryti.

Jos teigimu, vyresnius žmones labai gąsdina dažnas šlapinimasis, todėl jie piktybiškai negeria vandens. O būtina išgurkšnoti ne mažiau kaip 2 litrus vandens per dieną. Geriausia prašyti išgerti 1,5 ar 2 litrų talpos butelį per parą, greta kitų suvartojamų skysčių bei maisto. Kitaip apskaičiuoti išgerto skysčio kiekį labai sudėtinga.

• Plaučių rentgeno nuotrauka esant hipertenzijai
• hipertenziją, 6 puslapis - išsamiai ltavia.lt

Tokios rekomendacijos tinka žmonėms, nesergantiems reikšmingu širdies nepakankamumu. Šiems pacientams tenka vartoti nemažas dozes šlapimą varančių vaistų. Dažniausia skysčių balansą šie ligoniai kontroliuoja kasdien sverdamiesi. Užsiregistruoti pas gydytoją kardiologę E. Uždavinytę-Gatelienę galima ČIA.