Aukštas kraujospūdis gali sukelti arterijų aterosklerozės sukietėjimą ir sustorėjimą, dėl kurio gali atsirasti širdies priepuolis, insultas ar kitos komplikacijos. Tačiau nėra lengva nustatyti tikrąją ligos priežastį bendraujant vien telefonu ar virtualioje erdvėje. Vyrauja mitai, kad generiniai vaistai veikia blogiau ir sukelia daugiau šalutinių reiškinių, tačiau yra užtikrinama, kad generinio vaisto sudėtis nesiskirtų nuo originalo ir atitiktų tokius pačius saugumo reikalavimus.
Mat artimiausiu metu pacientai neteks pasirinkimo galimybės. SAM sprendimas liečia ir sudėtinius vaistus, kurie, gydytojų teigimu, yra inovatyvus hipertenzijos kontrolės žingsnis, padedantis išvengti brangiai valstybės biudžetui kainuojančių ligos komplikacijų. Pasak gydytojų kardiologų, sudėtiniai vaistai dar vienas inovatyvus žingsnis, leidžiantis pacientui per dieną vartojamų vaistų skaičių sumažinti, pavyzdžiui, nuo devynių iki dviejų. Tai padidina tikimybę, kad pacientas juos tikrai išgers ir bus pasiekta gera ligos kontrolė.
Ką daryti kai šokinėja kraujospūdis?
Faktas Iki šiol visiems pacientams, kurie vartojo kompensuojamuosius vaistus, valstybė iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo PSDF lėšų kompensuodavo numatytą bazinę vaisto kainą, skirdavosi priemoka, kurią pacientas turėdavo sumokėti pats.
Pacientas vaistą su ta pačia veikliąja medžiaga galėdavo įsigyti tiek pigiausią, tiek brangiausią, o jų kaina galėjo skirtis apie 40 proc.
Artimiausiu metu pacientai tokios galimybės rinktis gali ir nebeturėti. Sveikatos apsaugos ministerija SAM nusprendė pakeisti Vyriausybės nutarimą dėl ambulatoriniam gydymui skirtų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos. Pagal šiuo metu galiojančius reikalavimus skirtumas tarp brangiausio ir dviejų pigiausių tos pačios grupės vaistų kainų vidurkio negali arterijos sveikata širdis natūrali daugiau nei 40 proc.
Dažniausiai jie renkasi tuos, kurie jiems geriausiai padeda, kuriuos vartoja ilgus metus.
Mat artimiausiu metu pacientai neteks pasirinkimo galimybės.
Jei žmogus serga lėtine liga, pavyzdžiui, hipertenzija, jis gydosi dešimtmečiais, todėl būna išbandęs ne vieną tos pačios veikliosios medžiagos kompensuojamąjį vaistą ir sergant hipertenzija be tablečių tą, kuris labiausiai tinka ir kurį vartodamas jaučiasi geriausiai. Priėmus naują nutarimą kai kurie hipertenzija sergantieji neturės galimybių rinktis jiems labiausiai tinkantį vaistą, nes turės mokėti visą vaisto kainą, nebus taikomas ir lengvatinis PVM.
Naujasis sveikatos apsaugos ministras žadėjo vaistų kainas mažinti, tačiau matome, kad elgiasi priešingai. Ne brokoliai nuo hipertenzijos pacientai nori ir gali vartoti pigiausius vaistus. Kodėl iš jų reikia atimti galimybę rinktis tuos, kuriuos jie nori vartoti?
Juk, jei pigiausias vaistas kainuoja 1,10 euro, brangiausias - 1,50 euro, vadinasi, valstybė abiem atvejais kompensuoja tą pačią sumą, pvz. Kodėl valstybė lenda į pacientų kišenes ir bando skaičiuoti jų uždirbtus pinigus, kuriuos jie gali išleisti taip, kaip nori.
Deklaruojama, kad taip SAM bando taupyti lėšas. Ji pastebi, kad parengusi dabar galiojančio kompensuojamųjų vaistų nutarimo projekto pakeitimą SAM siekia apriboti pacientų teisę rinktis ir siekia, kad Kompensuojamųjų vaistų sąraše liktų tik pats pigiausias vaistas. Jei pacientas pirko nepigiausius vaistus, esančius sąraše, ir norės juos vartoti toliau, pirks jau nekompensuojamus.
Vadinasi, gydymas pacientui pabrangs, nes jam teks mokėti ne tik visą kainą už vaistus, bet ir daugiau nei 4 kartus didesnį PVM, mat kompensuojamiesiems vaistams taikomas 5 proc. Todėl vaistas pacientui gali prabrangti dvigubai ar net daugiau. Rekomenduoja mažinti vaistų skaičių Bene dažniausiai girdima frazė, kalbant apie sveikatos apsaugos sistemos pinigus, - efektyvus ir racionalus jų naudojimas.
Su tuo vargu ar kas drįstų ginčytis, tačiau kalbai pasisukus apie sveikatą, vien ekonominio efekto kaži ar pakanka.
Pastaruosius kelis dešimtmečius į mediciną atėjo nemažai modernių technologijų, kurios padeda ne tik ligą anksčiau diagnozuoti, bet ir sėkmingai ją valdyti. Rezultatas — gyventojų gyvenimo trukmė ilgėja, ligos komplikacijų skaičius mažėja. Tiesa, kai kurie sveikatos valdininkai tikina, jog sudėtiniai vaistai niekuo nesiskiria nuo pavienių, juos tik esą patogiau vartoti pacientams.
Su tuo visiškai nesutinka medikai. Moksliškai apskaičiuota, kad jei pacientui skiriami daugiau nei keturi ar penki skirtingi vaistai, per metus dalį jų žmogus tiesiog pameta arba nesuvartoja. Todėl pacientus, sergančius hipertenzija, raginu tiesiog reikalauti iš gydytojų, kad būtų skiriami sudėtiniai vaistai.
Tai — pažangu. Aleksandras Laucevičius. Pasak gydytojų, vaistų nevartojimas yra ne tik Lietuvos problema. Pasaulio sveikatos organizacija pateikia rekomendacijas, kaip efektyviai turėtų būti gydoma arterinė hipertenzija. Žinoma, kiekviena šalis jas įgyvendindama atsižvelgia į savo ekonominį pajėgumą. Tačiau rekomendacijose nurodoma, ką kiekvienas gydytojas gali padaryti dėl paciento — supaprastinti vaistų vartojimo režimą, tai yra sumažinti per parą vartojamų tablečių skaičių.
Pasak prof. Sergant hipertenzija be tablečių, tam puikiai pasitarnauja sudėtiniai vaistai.
Medikai nesiginčija, kad sveikatos apsaugai skiriamos lėšos turi būti naudojamos racionaliai, vis dėlto priduria, kad, skiriant saują pavienių vaistų vietoj sudėtinių, valstybė nesutaupo, nes abiem atvejais kompensuoja tą pačią sumą. O pacientai tiesiog retai kada išgeria visas devynias ar dvylika tablečių per dieną. Yra tokių, kurie pripažįsta, jog saują vaistų suvartoti per dieną jiems sunku psichologiškai. Viso to rezultatas — ligos komplikacijoms gydyti išleidžiami sveikatos apsaugos sistemos pinigai.
Pacientų istorijos 12 tablečių per parą metis tolimųjų reisų vairuotojas, praėjus metams po išeminės širdies ligos diagnozės, be to, dar sergantis ir diabetu, į medikus kreipėsi ne dėl sveikatos negalavimų, o Nepaisant visų paaiškinimų, kuo pacientui naudingas paskirtas gydymas, vyras buvo nepalenkiamas.
Negers jis dvylikos tablečių ir taškas. Kaip pasakoja medikė, teko nemažai pasukti galvą ir gerokai pakeitus hipertenzijos gydymą, kuris buvo sėkmingas, pavyko sumažinti tablečių skaičių iki penkių per parą.
Lisinopril - Grindeks 20mg tabletės N28 - hooters. Bet kartais jis pakyla ar nukrenta per daug. Dažniau kalbama apie padidėjusio kraujo spaudimo grėsmes ir gydymo būdus. Tačiau ir sumažėjęs arterinis kraujo spaudimas, kitaip — hipotenzija, gali būti pavojingas. Neretai žemas kraujo spaudimas tampa kokios nors ligos pranašu.
Nora Kupstytė: - Jei tik yra galimybė pacientui sumažinti tablečių kiekį skiriant vaistų derinius, tą ir darau. O pacientai mielai renkasi tokius derinius, nes jiems taip patogiau ir tik prašo negrįžti prie didelio kiekio tablečių.
Sveikatos naujienos ir patarimai
Moksliniai tyrimai rodo, kad, jauniems darbingo amžiaus pacientams ligos pradžioje skirdami vienoje tabletėje esantį kelių vaistų derinį, galime iš karto tikėtis geresnio vaistų vartojimo. O tai lemia kelis kartus geresnę ligos kontrolę, mažesnę komplikacijų riziką. Žinoma, jei yra ligos pradžia ir žmogus neturi kitų sveikatos nusiskundimų, jam reikia gerti vos dvi tabletes per dieną, ryte ir vakare, bet ir tuomet išlieka tikimybė, kad vieną jų jis vis tiek pamirš.
Jei prireikia didinti tablečių skaičių, žmogus išsigąsta.
Todėl rekomenduojama jau ligos pradžioje skirti sudėtinį vaistą, nei po truputį didinti tablečių skaičių. Netinkamai gydoma hipertenzija kainuoja brangiai, žymiai brangiau, nei skirti sudėtinius vaistus.
AKF yra peptidildipeptidazė, kuri konvertuoja angiotenziną I į kraujagysles sutraukiantį angiotenziną II. Preparatas vartojamas, jei yra: ·Didelis kraujo spaudimas hipertenzija.
Nusiskundimų iš pacientų pakeitus gydymą į sudėtinius vaistus neteko girdėti, net jei kai kuriais atvejais priemoka jiems už vaistą padidėjo keliais eurais. Jiems svarbiau mažesnis tablečių kiekis per dieną.
Bloga hipertenzijos kontrolė susijusi su daugelio sistemų pažeidimais — regėjimo, kardiovaskulinės sistemos, inkstų nepakankamumu, insultais ir t.
Jei kontroliuojant hipertenziją galime palengvinti pacientui vaistų vartojimo režimą, tą ir reikia daryti. Galbūt, jei gerai hipertenzija vaistas tarka hipertenziją, ir statistikos rodikliai būtų visai kitokie, nes kol kas jie nėra geri.
Turime dar labai daug ką nuveikti, kad pagerintume situaciją. Pacientams, kuriems per dieną tenka išgerti devynias, dešimt ar daugiau tablečių, išties labai sunku.
Todėl, sakančiuosius, jog vietoje vaistų derinių galima gerti pavienius vaistus, raginu save įsivaizduoti tokioje situacijoje. Daugelis mūsų, įskaitant ir mane, net kai reikia išgerti vitaminus, beje, tik kartą per dieną, jų pakuotę dažniausiai vartojame du mėnesius, nors turėtume mėnesį.
Tiesiog pamirštame juos išgerti. O sauja tablečių - daugelio kardiologinių pacientų kasdienybė.
Kartais ir gydytojai kardiologai neįvertina skiriamų vaistų. Dažnu atveju suskaičiuojamos tik tos tabletės, kurios skirtos širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti. Tačiau šie pacientai dažnai serga ir keliomis gretutinėmis ligomis. Tarkim, sergant diabetu per dieną vien dėl šios ligos pacientui tenka išgerti dvi, o kartais ir tris tabletes.
O jeigu žmogus dar serga podagra, skydliaukės funkcijos nepakankamumu, depresija, vartoja vaistus miegui, nuskausminamuosius Įsivaizduojate, kiek tablečių per dieną reikia išgerti!? Moksliškai įrodyta, kad kuo daugiau tablečių, tuo didesnė tikimybė, jog kas mėnesį pacientas atsisakys vienos ar kitos tabletės.
Arterinės hipertenzijos gydymo tikslai aiškiai nustatyti, deja, nepasiekiame jų net trečdaliui gydomų ligonių. Pagrindinės to priežastys - dvi. Pirma, gydytojai vengia skirti daugiau nei du vaistus hipertenzijai gydyti.
Be to, egzistuoja ir gydymo inercija, kai net nepasiekus norimo rezultato nėra keičiamas gydymas, nes teks skirti papildomas tabletes. Kita svarbi problema — pacientai atsisako vartoti medikamentus. Skiriami vaistai yra ilgo veikimo, todėl neišgėrę vienos ar kitos tabletės pacientai nepastebi ryškių sveikatos sutrikimų ir nusprendžia atsisakyti vieno vaisto. Jie tiesiog nori vartoti mažiau vaistų.
Kuo tokiais atvejais naudingi sudėtiniai vaistai? Tai ne tik sergant hipertenzija be tablečių tablečių kiekis, bet ir moksliškai įrodyta, kad kai keli skirtingi vaistai yra sudėti į vieną tabletę, susidaro vadinamoji vaisto veikimo sinergija.
Navigacija tarp įrašų
Paprastai kalbant, du skirtingi vaistai veikia lyg būtų trys. Sudėtiniai vaistai rinkoje yra jau dešimtmetį. Tiesa, tokią didelę jų pasirinkimo galimybę turime tik pastaruosius kelerius metus, kaip ir galimybę šiuos sudėtinius vaistus derinti tarpusavyje.
Tai išties didelis laimėjimas, todėl šiandien neįsivaizduoju situacijos, kaip reikėtų pasakyti pacientui, kad vietoj vartojamų penkių tablečių jam reikės grįžti prie dešimties. Vargu ar jis tuos vaistus vartos.
Sergant hipertenzija be tablečių
Plisienė pripažįsta, kad pacientai, kai paskiriami keli skirtingi vaistai, tiesiog jų nevartoja, nors gydytojo kabinete dievagojasi, jog vaistus geria taip, kaip skirta. Tarkim, vyresnio amžiaus pacientas, kuriam per dieną reikia sergant hipertenzija be tablečių devynias tabletes.
Jis pats nusprendžia, kad kai kurių vaistų nevartos. Apsilankymo metu tvirtina, kad vaistus vartojo taip, kaip reikia. O aš suku galvą, kas negerai, gal vaistai neveikia. Gydytoja pamena atvejį, kai pacientas vaistus sergant hipertenzija be tablečių to, kad gertų, slėpė po čiužiniu. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus vadovė doc.
Tarp kraujo spaudimą veiksmingai mažinančių produktų – ir šokoladas
Jurgita Plisienė: - Yra atliktas tyrimas, kuriame pacientams, sergantiems rezistentiška arterine hipertenzija, šlapime tirti vaistų metabolitai. Rezultatai rodo, kad daugiau nei trisdešimt procentų pacientų iš viso negėrė paskirtų vaistų arba gėrė tik dalį jų. Nors prieš tyrimą visi teigė, jog vaistus vartojo, kaip paskirta gydytojo. Jei pacientas kelis kartus pamiršta išgerti paskirtą vaistą, tai turi didelę reikšmę gydymo sėkmei. Gali būti ir liūdnų išeičių.
Tarkim, pacientui implantuotas stentas ir jis pamiršta išgerti kraują skystinančių vaistų.