Didžiausias numatomas vyrų sergamumas AH buvo Lotynų Amerikos ir Karibų regionuose, o moterų — buvusios socialistinės ekonomikos regionuose. Sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti ar atitolinti arterinės hipertenzijos išsivystymą.

Naujienos Arterinė hipertenzija: kas tai? Arterinė hipertenzija, arba padidėjęs kraujospūdis, itin dažna liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles, dėl to ilgainiui blogėja inkstų funkcija, o esant nuolat aukštam kraujospūdžiui storėja širdies raumuo, dėl ko palaipsniui vystosi širdies hipertenzijos hirudoterapijos technika. Pacientui, kurio kraujospūdis nuolat aukštas, ženkliai išauga širdies ir kraujagyslių t.

Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė hipertenzija yra dažniausias hipertenzijos tipas, kuris nustatomas 95 proc.

Dažnai stebimas genetinis polinkis sirgti pirmine hipertenzija, tačiau jos išsivystymui įtakos turi ir aplinkos veiksniai: nutukimas, gausus druskos naudojimas, nejudra, rūkymas, nesaikingas alkoholio naudojimas ir kt.

Pirminės arterinės hipertenzijos paplitimas didėja su amžiumi.

Taigi, nustačius pirminę arterinę hipertenziją, negalime įvardinti vienos konkrečios priežasties, kurią išsprendę, galėtume normalizuoti kraujospūdį.

Pirminė arterinė hipertenzija — lėtinė liga, kurios gydymas trunka visą gyvenimą.

Antrinė hipertenzija nustatoma retai, tik 5 proc. Antrinės hipertenzijos atveju gali būti nustatyta konkreti priežastis, kuri lemia aukštą kraujospūdį. Tai gali būti viena iš endokrininių ligų, inkstų ligos, įgimtas ar dėl aterosklerozės susidaręs inkstų arterijos susiaurėjimas, naudojamų medikamentų šalutinis poveikis ir t.

Endokrininė hipertenzija

Sėkmingai gydant antrinės hipertenzijos priežastį, tikėtina, kad kraujospūdis gali grįžti į normos ribas ir ateityje pacientui nebereikės naudoti kraujospūdį mažinančių vaistų.

Dažnai žmonės aukštą kraujospūdį linkę sutapatinti su emocine įtampa. Pasaulinė statistika kalba apie tai, kad apie 30 proc.

Dar maždaug tiek pat gyventojų, nors ir žino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, bet nejausdami simptomų, mano, kad gydymas nereikalingas. Tik 30 proc.