Trečiąjį venų varikozės etapą pasižymi ryškūs veniniai mazgai, pigmentacija ant odos, apatinių galūnių edema. Be kitų priežasčių, reikėtų pažymėti stemplės angiomą ir ligos Randy - Osler kraujagyslių pokyčius. Jį galima skirti pakartotinėmis injekcijomis. Terlipresinas yra sintetinis vazopresino analo­gas. Pagrindinė kepenų fiziologinė struktūra yra kepenų lobulė. Kita vertus, aukštas spaudimas portalo sistemoje veda į nutekėjimą ir dažnai slopina kraujo srautą per blužnies veną.

Kraujavimo iš varikozinių mazgų gydymo principai - Gydymo naujienos Įvadas Diagnozavus kepenų cirozę, varikozinis stem­plės venų išsiplėtimas nustatomas 30 proc. Gastroezofaginis kraujavimas yra viena daž­niausių portinės hipertenzijos komplikacijų.

Daž­niausiai kraujuoja stemplės venos, rečiau — plono­sios dvylikapirštės žarnos ar pradinės tuščiosios žarnos dalies ir hemorojinės venos.

Tiesa, gastro­ezofaginis varikozinis kraujavimas yra dažniausias viršutinės virškinimo trakto dalies kraujavimo atve­jis — sudaro apie 70 proc. Per pir­muosius metus, nustačius varikozinį stemplės venų išsiplėtimą, kraujuoja 12—30 proc.

Karto­tiniai ankstyvi ar vėlyvi kraujavimai būna taip pat apie 70 proc. Kraujavimo iš varikozinių mazgų rizika Dėl cirozės atsiradęs aktyvus kraujavimas iš virškinimo trakto trečdalį atvejų baigiasi mirtimi. Aktyvaus kraujavimo baigtis priklauso nuo krau­javimo kontrolės, komplikacijų gydymo ir preven­cijos.

Skiriamos 2 varikozinio kraujavimo fazės: ūmi ir vėlyva. Kraujavimo iš venų hipertenzijos rizika fazės metu yra didelė pakar­totinio kraujavimo rizika 2. Ūmi fazė praside­da aktyviu kraujavimu. Tik apie 50 proc. Pacientams, ku­riems pagal Child klasifikaciją nustatytas C kla­sės kepenų funkcijos nepakankamumas, sponta­ninė hemostazė yra ypač mažai tikėtina 3.

Aktyvi infekcija taip pat didina šią riziką, be to, yra susijusi su daugybiniu organų funkci­jos nepakankamumu.

• Lengvi diuretikai nuo hipertenzijos
• Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios.

Pasibaigus kraujavimui, per 6 savaites pa­kartotinio kraujavimo rizika išlieka padidėjusi. Ypač didelė ji yra per pirmąsias 48—72 val. Dau­giau nei 50 proc.

Kraujavimo iš venų hipertenzijos rizika - ltavia.lt

Ankstyvo pakartotinio kraujavimo rizikos veiks­niai: 1. Inkstų funkcijos nepakankamumas. Platūs varikoziniai mazgai. Pakartotinio kraujavimo ir mirties rizika pacien­tams, kurie po pirmojo kraujavimo išgyveno 6 sa­vaites, yra tokia pati, kaip ir nekraujavusiems paci­entams. Vienų metų išgyvenamumo prognozė pa­cientams, kurie po kraujavimo kraujavimo iš venų hipertenzijos rizika 2 savaites, yra 52 proc.

Esant aktyviam kraujavimui iš va­rikozinių mazgų, mirtingumas per 3 dienas siekia 15—20 proc. Kraujavimo stabdymas Gydymo tikslai: ·Koreguoti hipovolemiją, stabilizuoti hemodina­miką. Hemodinamikos stabilizavimas. Turi būti grą­žintas netekto kraujo kiekis, esant reikalui, atlie­kama krešumo faktorių transfuzija. Per pirmas 48 val. Atliekant kraujo komponentų transfuzijas, atkuriant hipovolemiją, svarbu stebėti skysčių balansą, nes esant jų perkrovai, didėja porti­nis spaudimas ir pakartotinio kraujavimo rizika 7.

Pacientams, kuriems skiriami dideli kiekiai kraujo komponentų transfuzijų, turėtų būti stebimas joni­zuoto kalcio kiekis kraujyje kadangi citratai suriša jonizuotą kalcį ir trombocitopenijos. Rekombinantinis VIIa faktorius. Kai kuriems pacientams, ypač tiems, kuriems yra skysčių perkrova, kraujavimui stabdyti skiriamos šviežiai šaldytos plazmos gali nepakakti.

Atliktuose nedi­delės apimties klinikiniuose tyrimuose nustatyta, kad tokiems pacientams rekombinantinis VIIa fak­torius padidina serumo protrombino kiekį 8— Remiantis 2 atliktų atsitiktinės imties klinikinių tyrimų duomenimis bei 1 metaanalize, nustatyta, kad rekombinantis VIIa faktorius nėra pakankamai efektyvus stabdant aktyvų kraujavimą iš varikozi­nių mazgų 14— Medikamentinis gydymas.

Venų varikozė hipertenzija yra

Prieš atliekant endo­skopinį tyrimą, gali būti taikomas gydymas vais­tais. Skiriama vazopresino derinio su nitroglicerinu, terlipresino, somatostatino ar oktreotido. Šie vais­tai stabdo ūminį kraujavimą ir sudaro palankesnes sąlygas atlikti endoskopinį tyrimą ir skleroterapiją. Intraveninis vazopresinas 0,4 vieneto boliuso, tęsiant 0,4—1 vnt. Daugelio klinikinių tyrimų metu analizuotas vazo­presino efektyvumas kontroliuojant aktyvų krauja­vimą.

Skiriant vazopresiną, pradinė hemostazė pa­siekiama 60—80 proc. Be to, sukeldamas ekstrasplanchninę va­zokonstrikciją, gali lemti miokardo, galvos smege­nų, žarnyno, galūnių išemiją.

Sveikatos kodas - Kraujosrūvos, venų ligos

Dėl šių priežasčių vazo­presinas vartojamas ypač retai. Terlipresinas yra sintetinis vazopresino analo­gas. Šio preparato efektyvumas vertintas 20 klinikinių tyrimų Atliktoje meta­analizėje nustatyta, kad terlipresinas statistiškai pa­tikimai efektyviau nei placebas sumažina mirtingu­mo riziką kraujuojantiems pacientams RR 0,66; 95 proc.

PI 0,49—0,88 Terlipresinas yra sintetinis vazopresino analogas. Jį galima skirti pakartotinėmis injekcijomis. Tyrimuose, kuriuose lygintas ter­lipresino, somatostatino, oktreotido ir endoskopinio gydymo efektyvumas gydant aktyvų kraujavimą, nustatyta, kad, palyginti terlipresino ir oktreotido poveikį hemodinamiškai stabiliems ciroze sergan­tiems pacientams, terlipresino poveikis hemodina­mikai buvo pastovesnis nei oktreotido.

Somatostatinas ir jo analogai. Somatostatinas slopina vazodilatacinių hormonų, tokių kaip gliuka­gonas, išsiskyrimą ir tokiu būdu sukelia splanchninę vazodilataciją, sumažina kraujo pritekėjimą į vartų veną Jo skilimo pusperiodis yra labai trumpas, skyla per 1 min. Oktreotidas yra ilgo veikimo somatostatino ana­logas.

Didesnės oktreotido dozės nepadidina hipotenzi­nio poveikio vartų venoje, tačiau gali padidinti sis­teminį veninį spaudimą. Optimali gydymo trukmė nėra aiški, nors daugumoje atliktų klinikinių tyrimų jis buvo skiriamas 5 dienas.

Buvo atlikti klinikiniai tyrimai, kuriuose lygintas somatostatino ir skleroterapijos efektyvumas stab­dant kraujavimą 24— Nustatyta, kad sklerote­rapija nėra efektyvesnė už somatostatiną ar oktreo­tidą Buvo atliktas atsitiktinės imties tyrimas, kuriame dalyvavo 70 pacientų su aktyviu kraujavi­mu iš virškinimo trakto.

Pacientams buvo skirta so­matostatino ar taikoma skleroterapija Pradinė hemostazė 80 ir 83 proc. Tačiau, atliktų tyrimų duomenimis, taikant abu šiuos gydymo būdus, sumažėja pakartotinio krauja­vimo tikimybė, pagerėja išgyvenamumas 28— Klinikiniame tyrime, kuriame dalyvavo aktyviai kraujuojančių pacientų, buvo skiriamas kombinuo­tas gydymas skleroterapija bei somatostatinu.

Pirmoji sureaguoja širdis

Nu­statyta, kad kombinuota terapija buvo efektyvesnė kontroliuojant aktyvų kraujavimą 92 ir 76 proc. Somatostatinas ir endoskopinis mazgų ligavi­mas. Buvo atlikta keletas tyrimų, kurių metu ver­tintas kombinuotos terapijos efektyvumas, skiriant medikamentinį gydymą ir varikozinių mazgų liga­vimą 31, Atliktų tyrimų duomenimis, kombi­nuota terapija yra efektyvesnė, nei vien tik endosko­pinis mazgų ligavimas 31, Tiesa, įtakos mir­tingumui šis gydymas neturėjo.

Endoskopinis gydymas. Endoskopija yra ir diagnos­tinė, ir gydomoji procedūra esant kraujavimui iš virški­nimo trakto. Endoskopinis gydymas gali būti taiko­mas dvejopai — atliekant skleroterapiją arba liguo­jant varikozinius mazgus. Skleroterapijos metu į varikozinį mazgą injek­cine adata suleidžiamas sklerozantas.

Liguojant varikozinius mazgus, ant varikozinio mazgo užveržiamas elastinis žiedas. Balioninė tamponada. Tai geras būdas trumpalai­kei hemostazei.

Atliktų tyrimų metu nustatyta, kad stabdant kraujavimą balionine tamponada, pradinė hemostazė pasiekiama 30—90 proc.

Efektyvumas priklauso nuo pacientų parinki­mo šiam gydymui taikyti, taikomo medikamentinio gydymo ir personalo patirties. Balioninė tamponada dažniausia būna nesėkminga pacientams, kuriems medikamentinis gydymas yra neefektyvus, nustaty­tas ankstyvas pakartotinis kraujavimas. Balioninei tamponadai naudojami Sengstaken-Blakemore arba Minesotos zondai.

Jie įvedami į stemplę griežtai lai­kantis protokole aprašytų taisyklių. Viena pagrindinių problemų taikant balioninę tamponadą yra didelė pakartotinio kraujavimo rizi­ka atleidus balioną. Taip pat viena kraujavimo iš venų hipertenzijos rizika, ga­linčių sukelti mirtį, yra stemplės plyšimas. Atliktų tyrimų duomenimis, kraujavimą stab­dant balionine tamponada, komplikacijų pasireiškė 14 proc. Dažniausia tai buvo atvejai, kai zondą vedė mažai patyręs personalas Be to, zon­das turi būti atsargiai vedamas pacientams, kuriems diagnozuotas kvėpavimo funkcijos nepakankamu­mas, širdies aritmijos, stemplinės angos išvarža Transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntas TIPS.

Atlikti klinikiniai tyrimai su akty­viai kraujuojančiais iš varikozinių mazgų pacien­tais, kuriems endoskopinis gydymas buvo neefek­tyvus kraujavimas pasikartojo per pirmas 72 val.

Stemplės varikozė be portinės hipertenzijos

Šiems pacientams buvo atlikta balioninė tam­ponada ir per 12 val. Hemostazė pa­siekta 90 proc. Angiografijos metu suformuojamas mažo rezis­tentiškumo kanalas tarp hepatinės venos ir intrahe­patinės vartų venos dalies dažniausiai dešinės ša­kos.

Suformuotas šuntas leidžia kraujui grįžti į sis­teminę kraujotaką. Jis funkcionuoja taip pat kaip chirurginės operacijos metu suformuoti portokava­liniai šuntai šonas į šoną. Chirurginis gydymas. Jei kraujavimas po en­doskopinio stabdymo nesiliauja arba jei po 24 val.

Ligoniai, kuriems kraujavimas nesiliauja ar kartojasi, gydomi chirur­giniais būdais. Chirurginiam gydymui taikomos šuntinės ir nešuntinės operacijos. Šuntinių operaci­jų metu suformuojamai portokavaliniai, splenore­naliniai šuntai. Nešuntinių operacijų metu gali būti atliekamas stemplės pjūvis, liguojami kraujuojan­tys varikoziniai mazgai ir stemplė vėl užsiuvama.

Arba gali būti atliekama gastroezofaginės jungties devaskuliarizacija. Komplikacijų gydymas ir profilaktika Komplikacijos, susijusios su kraujavimu ar jo gydymu, daro įtaką pacientų mirtingumui