Iki šiol kalbėjome apie etinių ir generinių vaistų skirtumus, diskutavome, ar jų esama. Sveikai maitinkitės, mažinkite riebalų kiekį maiste. Tai vadinama arterine hipertenzija. Sostinėje, m. Anot G.

Sigita Glaveckaitė © Organizatorių Tiek Europos kardiologų draugija, tiek Europos hipertenzijos draugija, tiek ir Tarptautinė hipertenzijos draugija pabrėžia, kad labai svarbu mažinti ilgalaikį kraujo spaudimo padidėjimą, siekiant išvengti tokių komplikacijų, mirčių dėl hipertenzijos smegenų insultas, širdies infarktas ir širdies nepakankamumas. Hipertenzijos kontrolei labai svarbu tinkamai parinkti vaistus, tačiau, anot gydytojų, Sveikatos apsaugos ministerijoje kažkas priiminėja sunkiai protu suvokiamus sprendimus, dėl kurių pacientams negali būti skiriami jiems labiausiai tinkami medikamentai.

Tikslui pasiekti — 3 mėnesiai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto LSMU profesorė, Kauno Klinikų Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė Gintarė Šakalytė pastebėjo, kad arterine hipertenzija serga net trečdalis saugusios populiacijos.

Jose nurodytos kelios arterinės hipertenzijos gydymui svarbios taisyklės, kurių reikia laikytis. Viena jų, būtina visiems, yra gyvensenos korekcija. Daugumai pacientų iš karto skiriami vaistų deriniai, nes mūsų užduotis yra ne tik sunorminti kraujo spaudimą, bet kalmarai nuo hipertenzijos tai padaryti per pakankamai trumpą laiką.

Trečdalio taisyklė pasikeitė G. Šakalytė prisiminė, kad anksčiau, kalbėdami apie hipertenziją, medikai turėjo trečdalio taisyklę, kurią cituodavo kokius dešimt metų. Ši taisyklė buvo tokia: trečdalis žmonių žino, kad serga arterine hipertenzija, iš jų trečdalis gydosi, o iš to trečdalio, kurie gydosi, tik trečdalis gydosi gerai. Dabar turime jau geresnius skaičius. Jie publikuoti praeitų metų rimtame medicinos žurnale ir cituoti šių metų Europos kardiologų kongrese, kad visuomenės informuotumas yra didesnis.

Jau du trečdaliai žino, kad serga arterine hipertenzija. Pirma mūsų užduotis būtų, kad tas trečdalis, kuris to nežino, sužinotų, tai yra matuotųsi savo kraujo spaudimą.

Antra žinutė taip pat yra gera: iš tų, kurie žino, kad serga, vėlgi du trečdaliai gydosi. Medikų teigimu, pagrindinė priežastis — epidemijos lygį siekiantis šias ligas lemiančių rizikos veiksnių paplitimas. Daugiausia Lietuvos gyventojų miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Egidija Rinkūnienė.

Mirtingumo nuo hipertenzijos statistika, Komentuoti

Jos kasmet nusineša daugiausia gyvybių. Lietuvos higienos instituto duomenimis, pernai nuo jų mirė 22,9 tūkst. Pasak gydytojos kardiologės dr. Negydomos šios būklės labai dažnai tampa infarkto, insulto priežastimi.

Pasaulinę sveikatos dieną – hipertenzijos prevencija

Nors tikrintis cholesterolio kiekį kraujyje žmonėms dar nėra labai įprasta, gydytoja pataria vis dėlto reguliariai atlikti šiuos tyrimus, nes padidėjęs cholesterolis turi tiesioginės įtakos kraujospūdžiui, o kartu ir ŠKL atsiradimui.

Svarbiausi pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai: genetika lemia 30—60 proc. Antrinės hipertenzijos priežastis gali būti inkstų parenchimos ligos, inkstų arterijų stenozė, feochromocitoma, pirminis aldosteronizmas, Kušingo sindromas, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos koarktacija, ilgai vartojami kai kurie vaistai ir kt.

Dažniausi simptomai ir ligos eiga Ši liga daugelį metų gali nesukelti jokių klinikinių ligos požymių ir gali būti ilgai nepastebėta. Nematuodamas arterinio kraujo spaudimo žmogus gali ir nežinoti, kad serga. Net jeigu liga jau diagnozuota, besimptomė ligos eiga neskatina paciento keisti gyvenseną ar vartoti vaistus. Todėl kai kurie moksliniai straipsniai nurodo, kad arterinę hipertenziją adekvačiai kontroliuoti pasiseka tiktai apie 13 proc.

Lietuvos gyventojų Achilo kulnas: liga, vadinama tautos žudike - viesvilesvaikai.lt

Ligos eiga ir baigtis priklauso nuo hipertenzijos sunkumo, trukmės, ją lemiančių mechanizmų ir gydymo veiksmingumo. Nenustačius ligos, progresuoja organų taikinių pažeidimai. Tik po ilgo laiko atsiranda tam tikri simptomai, kurie byloja apie kairiojo širdies skilvelio hipertrofiją, hipertenzinę nefropatiją inkstų pakenkimasretinopatiją akių tinklainės pakenkimaskraujagyslių sienelių intimos pažeidimus ir kt. Gerokai vėliau gali išsivystyti krūtinės angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net jos atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies funkcijos nepakankamumas [11, 12, 13 ir kt.

Hipertenzinė krizė — tai greitas ir reikšmingas arterinio kraujo spaudimo padidėjimas, sukeliantis gyvybiškai svarbių organų pavyzdžiui, smegenų, širdies, inkstų kraujotakos sutrikimą.

Verta žinoti, kad arterinė hipertenzija kartais pasireiškia vaikystėje ir paauglystėje. Nors vaikų ir paauglių arterinė hipertenzija palyginti mažai tyrinėtas reiškinys, šios būklės paplitimas, įvairių šaltinių duomenimis svyruoja nuo 0,8 iki 5 proc.

Naršymo meniu

Lietuvoje atlikti tyrimai rodo didesnį arterinės hipertenzijos paplitimą — 15,9 proc. Deja, dėl nevienodo tiriamųjų amžiaus, skirtingų kraujospūdžio matavimo metodikų bei vertinimo kriterijų įvairių šalių duomenis reikėtų lyginti atsargiai. Atsižvelgiant į ligos etiologiją, vaikų ir paauglių hipertenzija taip pat gali būti pirminė ar antrinė [30, 31, 32].

Tarp vaikų vyrauja antrinė hipertenzija, o tarp paauglių dažnesnė pirminė hipertenzija [31, 32 ].

ARTERINĖ HIPERTENZIJA LEMIA PUSĘ MIRČIŲ NUO INSULTO IR ŠIRDIES LIGŲ

Mat lėtinės neinfekcinės ligos lemia du trečdalius visų mirčių pasaulyje ir net 80 proc. Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis tarp visų lėtinių neinfekcinių ligų, o pati arterinė hipertenzija yra svarbiausias, bet nesunkiai koreguojamas rizikos veiksnys gydant širdies ir kraujagyslių ligas [6, 7, 10, 11]. Arterinė hipertenzija kasmet tampa milijonų žmonių mirčių visame pasaulyje priežastimi. Lietuvoje arterinės hipertenzijos paplitimas visada buvo didelis.

Apie m. Lietuvoje nuo m. Pagal LitHiR programą tirti 40—54 metų vyrai ir 50—64 metų moterys, nesergančios širdies ir kraujagyslių ligomis. Išanalizuoti 23 pacientų duomenys.

Moterys sudarė 59,9 proc. Arterine hipertenzija sirgo 57,6 proc. Nė vieno tradicinio rizikos veiksnio neturėjo tik 6 proc. Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, situacija Lietuvoje kinta į blogąją pusę — m.

Trumpai apžvelkime gausią mokslinę literatūrą apie šią itin paplitusią lėtinę ligą.