Gydant reikia stengtis palaikyti normalų kraujospūdį, nes jo kaita ypač blogai veikia kraujagysles. Jei pacientui įtariama arterinė hipertenzija, kraujospūdis bus stebimas tam tikrą laiko tarpą tai gali užtrukti net ir kelis mėnesius. Kartais, jei reikia, pridedama ir trečio ar net ketvirto. Spaudimo padidėjimas kenkia ir pačioms kraujagyslėms, jų sienelės didelio spaudimo veikimo vietoje gali net išplonėti ir sudaryti maišelių pavidalo išsiplėtimus, vadinamus aneurizmomis.

Hipertenzijos simptomai

Visiems sergantiesiems CD rekomenduojama matuoti kraujospūdį kiekvieno vizito metu, o 2 kartus iš eilės nustačius kraujospūdžio padidėjimą, patvirtinti arterinės hipertenzijos diagnozę. Arterinės hipertenzijos gydymas yra kompleksinis: rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės gyvensenos korekcijakraujospūdį mažinantys vaistai ir jų deriniai.

Pirmo pasirinkimo vaistai turėtų būti angiotenziną konvertuojančio fermento AKF inhibitoriai arba angiotenzino hipertenzijos farmakoterapija blokatoriai ARB. Jei šių vaistų skirti dėl tam tikrų priežasčių negalima, reikėtų rinktis bet diazepamas nuo hipertenzijos vaistus iš kitų antihipertenzinių vaistų grupių.

Nepasiekus tikslinio arterinio kraujo spaudimo AKS pasirinkto vaisto monoterapija, skirtini vaistų deriniai.

Antihipertenzinio gydymo efektyvumas turi būti vertinamas po savaičių. Pasiekus norimą efektą, rekomenduojama stebėti pacientą kas mėn.

Bent kartą per du metus būtina įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius. Arterinė hipertenzija AH yra labai dažnai diagnozuojama pacientams, sergantiems tiek 1, tiek 2 tipo cukriniu diabetu CD. Šios kardiovaskulinės patologijos išsivystymui didelės reikšmės turi genetinė predispozicija, gausus valgomosios druskos vartojimas, nutukimas, ankstyvas arterijų sienelės sustandėjimas ir endotelio disfunkcija.

CD sergantys pacientai ne tik dažniau serga AH lyginant su bendra populiacija, bet jiems nustatoma ir kur kas didesnė mirties nuo kardiovaskulinės sistemos ligų rizika.

Arterinė hipertenzija

Dėl šios priežasties visus sergančiuosius CD būtina ištirti dėl galimų kardiovaskulinės sistemos ligų, įvertinti esamus rizikos veiksnius, laiku skirti adekvatų gydymą. Išsiaiškinti galimas antrinės hipertenzijos priežastis. Įvertinti kardiovaskulinės sistemos ligų riziką, organų-taikinių pažeidimą OTPgretutines klinikines būkles.

AH gydymo tikslai: Gydytojas kartu su pacientu turėtų priimti sprendimą, koks turėtų būti tikslinis AKS. Minėtų rekomendacijų turėtų būti laikomasi ir tuomet, kai pradedamas medikamentinis AH gydymas. Medikamentinis gydymas: Pirmo pasirinkimo vaistai — angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai AKF inhibitoriai arba angiotenzino receptoriaus blokatoriai ARBtiazidiniai diuretikai, dihidropiridinių kalcio kanalų blokatoriai. Jei skiriant trijų grupių vaistus, AKS išlieka aukštas, rekomenduojama pridėti mineralkortikoidų receptorių antagonistą pvz.

Reikėtų rinktis tokius, kurie priklauso kraujagysles plečiančių ir centrinį pulsinį spaudimą mažinančių vaistų grupei - nebivololį, celiprololį, karvedilolį.

Skiriant bet kurios grupės antihipertenzinius vaistus, būtina įvertinti galimus jų pašalinius reiškinius.

Rekomenduojama skirti AKS mažinantį hipertenzijos farmakoterapija prieš miegą. Pradėjus gydymą antihipertenziniais vaistais, būtina vertinti gydymo efektą ir galimus šalutinius reiškinius kas savaites. Gydymo efektas gali pasireikšti ir po 2 mėn.

Visiems pacientams būtina eksliuduoti antrinės hipertenzijos priežastis, įvertinti kardiovaskulinės sistemos ligų rizikos veiksnius. Skiriama angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai AKF inhibitoriaiangiotenzino receptoriaus blokatoriai ARBtiazidiniai diuretikai, kalcio kanalų blokatoriai.

Pirmo pasirinkimo vaistai pacientams, turintiems albuminuriją, yra angiotenziną konvertuojančio fermento AKF inhibitoriai arba angiotenzino receptorių blokatoriai ARB.

Nepasiekus tikslinio AKS vienu antihipertenziniu vaistu, skirtini kelių vaistų deriniai.