Idealiausia, jei arterinė hipertenzija imama gydyti pakankamai anksti, kad būtų išvengta svarbių kūno organų pažeidimų. Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas ypač pakaušio ir sprando srityje , svaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies permušimai, kraujavimas iš nosies. Kraujospūdį tiksliau įvertinti galima jį reguliariai matuojant namuose. Naktinė hipertenzija ypač pakenkia vidaus organams: širdžiai, inkstams, kraujagyslėms, akims.

Informacija, kaip naudojate mūsų svetainę Jeigu Jūs lankotės mūsų interneto svetainėje, mes taip pat renkame informaciją, kuri atskleidžia mūsų teikiamų paslaugų naudojimo ypatumus, arba automatiškai generuojama vizitų statistika. Informacija iš trečiųjų šalių šaltinių Mes galime gauti informacijos apie Jus iš viešųjų ir komercinių šaltinių kiek tai leidžia galiojantys teisės aktai ir susieti ją su kita informacija, kurią gauname iš Jūsų arba apie Jus. Kita mūsų renkama informacija Mes taip pat galime rinkti ir kitą informaciją apie Jus, Jūsų įrenginį ar Jūsų naudojimąsi mūsų svetainės turiniu su Jūsų sutikimu.

Kasmet šią dieną minime kaip Pasaulinę sveikatos dieną, kurios tema atspindi aktualią, prioritetinę visuomenės sveikatos problemą visame pasaulyje. Pirminė arterinė hipertenzija padidėjęs kraujospūdis — pagrindinė sergamumo ir mirtingumo priežastis daugelyje pasaulio šalių. Išsivysčiusiose šalyse ji diagnozuojama 15—37 proc. Lietuva priskirtina prie didesnio padidėjusio kraujospūdžio paplitimo šalių pasaulyje.

Per dešimtmetį — hipertenzijos ligonių skaičius Lietuvoje išaugo dvigubai — nuo daugiau kaip tūkst. CINDI tyrimo duomenys teigia, kad mūsų šalyje šios ligos atvejų daugėja su amžiumi. Higienos instituto duomenimis, sergamumo hipertenzinėmis ligomis rodiklis Lietuvoje m.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras - Pranešimai žiniasklaidai

Didžiausias sergamumas hipertenzinėmis ligomis yra Širvintų ir Kaišiadorių rajonuose, o mažiausiai sergančių — Neringos savivaldybėje, Biržų, Kelmės ir Raseinių rajonuose. Daugiausia ligonių — Marijampolės apskrityje, mažiausiai — Šiaulių apskrityje. Pasaulio sveikatos organizacijos PSO duomenimis, pasaulyje vienas iš trijų gyventojų turi padidėjusį kraujospūdį. Šią problemą turi vienas iš dešimties dvidešimtmečių—trisdešimtmečių ir net 5 iš dešimties penkiasdešimtmečių.

Kadangi širdies ir kraujagyslių ligos yra pirmas žmonių žudikas pasaulyje nuo jų miršta apie 30 proc. Riziką susirgti šia liga didina sekantys veiksniai: vyresnis amžius moterims virš 65m.

Kaip jau minėta, hipertenzijos priežastys gali būti kelios. Pirmiausia — genetinės. Jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra padidėjusi rizika susirgti hipertenzija. Kiti svarbūs ir didelės įtakos susirgimui turintys dalykai yra rūkymas, alkoholis, antsvoris, nutukimas, per didelis druskos kiekis, netaisyklinga mityba.

Taip pat turi reikšmės ir didelis gyvenimo tempas, per ilga darbo dienos trukmė, daug streso. Kad gydymas būtų veiksmingas, pirmiausia reikia šalinti šią ligą sukeliančius rizikos veiksnius. Svarbu įvertinti paveldimumą. Jeigu gyvenimo kokybė sergant hipertenzija tėvų kraujo spaudimas padidėjęs, tai jūs priklausote rizikos grupei ir reikalinga nuolatinė kraujospūdžio kontrolė.

Reguliuoti kūno svorį yra labai svarbu, nes turintieji antsvorio šešis kartus dažniau serga arterine hipertenzija nei esantys normalaus kūno sudėjimo.

• Hipertenzija 3 laipsnių neįgalumo grupė
• Pradžia - Kraujo spaudimo kontrolė – kelias į sveiką gyvenimą
• Galvos skausmas, ypač pakaušio srityje; Pasikartojantis kraujavimas iš nosies; Įvairaus pobūdžio skausmas krūtinėje arba širdies plote; Dusulys fizinio krūvio metu; Koordinacijos sutrikimai; Dažnas šlapinimasis Ignoruoti nereikėtų ir mirgėjimo akyse, drebulio, didžiulio, be jokios paaiškinamos priežasties aplankiusio baimės jausmo — gali būti, kad dėl šių nemalonių potyrių taip pat yra kaltas aukštas kraujospūdis.

Šiuolaikinis žmogus vis mažiau juda ir darbe, ir laisvalaikio metu. Daug laiko praleidžia vairuodamas, sėdėdamas prie kompiuterio ar televizoriaus. Taigi energijos sąnaudos yra labai sumažėjusios.

Rimtesni šios ligos simptomai atsiranda vėliau, prasidėjus komplikacijoms. Gali kilti hipertenzinės krizės, kai dėl staiga padidėjusio kraujo spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: širdyje, smegenyse, inkstuose. Šių krizių metu žmogų gali varginti galvos, krūtinės, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, praeinantys rankų, kojų paralyžiai, sąmonės sutrikimai, regėjimo pablogėjimas ir kt. Šia lėtine liga serga itin daug žmonių, o tikimybė susirgti didėja su amžiumi, todėl kiekvienas asmuo turi žinoti pagrindinius arterinės hipertenzijos rizikos veiksnius: paveldimumas jeigu šia liga sirgo tėvai, vaikams taip pat yra didesnė rizika susirgti hipertenzija ; amžius — paprastai serga vyresni negu 35 metų amžiaus žmonės; rūkymas; padidėjęs lipidų riebalų kiekis kraujyje; cukrinis diabetas, sutrikusi gliukozės apykaita, padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje; netaisyklinga mityba per didelis druskos, riebalų kiekis, mažas kalio vartojimas ; antsvoris, nutukimas; mažas fizinis aktyvumas; stresas, nerimas, depresija. Nors ši liga atrodo nepavojinga ir nesukelianti rimtų simptomų, bloginančių su sveikata susijusią žmogaus gyvenimo kokybę, tačiau ilgą laiką padidėjusio kraujo spaudimo pasekmės yra iš tiesų liūdnos, tai pagrindinė infarkto, insulto, širdies ir inkstų nepakankamumo, ritmo sutrikimų bei kitų ligų, galinčių baigtis invalidumu ar net mirtimi, priežastis.

Fizinis aktyvumas ypač svarbus kontroliuojant kūno svorį, nes energijos perteklius paverčiamas riebalais ir kaupiamas organizme, o tai skatina vystytis arterinę hipertenziją.

Patariama judėti kasdien arba beveik kasdien bent po 30 min.

Verta paskaityti

Galima pasirinkti teikiančią malonumą fizinio aktyvumo formą: eiti, plaukti, važiuoti dviračiu, žaisti krepšinį arba tinklinį. Fiziškai aktyvių žmonių geresnė psichinė savijauta, nuotaika, jie labiau pasitiki savimi. Tinkamai subalansuoti mitybą. Reikia kontroliuoti riebalų, ypač gyvulinių, vartojimą, nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių.

PALIESIAUS KLINIKA VILNIUJE

Juos galima keisti augaliniais aliejais. Taip pat reikia rečiau vartoti rafinuoto cukraus, saldžių gėrimų, saldumynų.

Gausus druskos vartojimas skatina hipertenzijos atsiradimą. Rekomenduojamas bendras druskos kiekis maiste, įskaitant gaunamą su rūkytais, sūdytais, konservuotais produktais bei duona, turi būti ne daugiau nei arbatinis šaukštelis 6 g.

Širdies nepakankamumas ir arterinė hipertenzija - ltavia.lt

Kalio kiekio didinimas maiste. Dienos maisto davinyje turi būti ne mažiau nei 3,5 g kalio. Gausus kalio turinčio maisto — vaisių ir daržovių — valgymas padeda palaikyti mažą kraujospūdį.

Hipertenzija - padidėjęs kraujo spaudimas

Kalio gausu bulvėse, bananuose, slyvose, pupelėse, pomidoruose, liesuose pieno produktuose, razinose, apelsinuose ir pomidorų sultyse. Jei vartojate alkoholį, per dieną išgerkite ne daugiau nei 2 standartinius alkoholio vienetus standartinis vienetas — 10 g gryno alkoholio. Vienas vienetas atitinka stiklinę alaus arba nedidelę taurę vyno. Kuo daugiau geriama alkoholio, tuo didesnis ir kraujospūdis.

Raktiniai žodžiai

Metus gerti, kraujo spaudimas mažėja. Tabako dūmuose esantis nikotinas, veikdamas autonominę nervų sistemą, sutraukia periferines kraujagysles, padažnina pulsą ir padidina arterinį gyvenimo kokybė sergant hipertenzija spaudimą. Metimas rūkyti yra kol kas veiksmingiausias būdas sumažinti sergamumą rūkymo sukeltomis ligomis ir mirštamumą nuo jų. Metus rūkyti greitai pagerėja savijauta, mažėja rizika susirgti arterine hipertenzija ir kitomis ligomis.

• Kas yra hipertenzija ir kaip su ja kovoti
• Pacientų, sergančių plautine hipertenzija, gydymo galimybės Kauno klinikose
• Hipertenzija — tai padidėjęs kraujospūdis.

Mesti rūkyti verta bet kuriame amžiaus laikotarpiu. Net metus gana vėlyvame amžiuje, pailgėja gyvenimo trukmė. Stresas, nerimas, baimė. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti žmogaus nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų. Atpalaiduojamieji pratimai galėtų kiek pagerinti gyvenimo kokybę, bet to neužtenka tikrosios hipertenzijos kontrolei. Visuomenės sveikatos specialistė Jurgita Kairytė- Daniūnienė.