Kai kuriems gali pasireikšti galvos skausmas ypač pakaušio ir sprando srityje , svaigimas, spengimas ausyse, skausmas širdies plote, širdies plakimas, kraujavimas iš nosies. Arterinės hipertenzijos prevencija Visi suaugę asmenys be išimties turėtų matuoti arterinį kraujo spaudimą bent 2—4 kartus per metus. Tačiau būtina pabrėžti, kad taip daryti nederėtų — reikia kreiptis į gydytoją, jis, atlikęs kelis tyrimus, nuspręs, kokių vaistų ir kokiomis dozėmis reikia skirti. Ką daryti, jei simptomai lydi dažnai? Nesiimant jokių priemonių, išauga kairiojo jos skilvelio padidėjimo rizika. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai , tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika.

Naršymo meniu

Hipertenzija — tai padidėjęs kraujospūdis. Arterinė hipertenzija yra įrodytas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ypač reikšmingas koronarinės širdies ligos, insulto ir širdies nepakankamumo išsivystymui.

Kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti. Širdies hipertenzija kaip sukelti kraujagyslių ligos sergamumo struktūroje užima pirmąją vietą, taip pat yra neįgalumo ir blogesnės gyvenimo kokybės priežastis.

Tiek Lietuvoje, tiek Kauno mieste širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė gyventojų mirtingumo priežastis. Pasak vegetarai neturi hipertenzijos sveikatos specialistės Alinos Didžiokienės, ypač pavojinga yra tai, jog daugelis žmonių nežino, jog jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino — nieko savo gyvensenoje nekeičia tol, kol gerai jaučiasi.

Jei kraujospūdis per didelis, pakenkiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių įvairiuose organuose. Padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus. Nenustatyta, negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti širdies raumens infarktą, galvos smegenų insultą, inkstų nepakankamumą, širdies nepakankamumą, regos sutrikimą. Kraujo tėkmės jėga kiekvieno širdies susitraukimo pradžioje didėja, o vėliau mažėja, todėl kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais.

Hipertenzijos simptomai

Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnysis skaičius, vadinamas diastoliniu. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais mm Hg. Ilgalaikis kraujospūdžio padidėjimas, atsiradęs dėl nenustatytos konkrečios priežasties iki 90 proc.

Kraujospūdis gali didėti dėl simpatinės nervų sistemos, įvairių hormoninių medžiagų įtakos, arterijų vidinio dangalo funkcijos sutrikimo, druskos bei skysčių susikaupimo organizme ir kt. Pirmine arterine hipertenzija serga trečdalis suaugusių žmonių. Ligos paplitimo dažnis tiesiogiai priklauso nuo amžiaus.

Kas yra hipertenzinė krizė?

Pirmuosius 15—20 metų klinikinių ligos požymių gali ir nebūti, vėliau atsiranda kairiojo širdies skilvelio pokyčiai, inkstų ir regėjimo pokyčiai, kraujagyslių pažeidimai, dar vėliau — krūtinė angina, miokardo infarktas, aortos aneurizma ar net atsisluoksniavimas, smegenų ir kitų kraujagyslių ligos, inkstų ir širdies nepakankamumas.

Lietuvoje net 33 proc.

Pirminės arterinės hipertenzijos atsiradimo rizikos veiksniai: rūkymas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebalų kiekis, psichoemocinė įtampa.

Pomėgis valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius, taip pat svarbus kraujospūdžio didėjimui.

Arterinė hipertenzija: pirmiausia sureguliuokite gyvenseną

Žinoma, jog ypač rizikingas yra naktinis hipertenzija kaip sukelti padidėjimas. Naktinė hipertenzija ypač pakenkia vidaus organams: širdžiai, inkstams, kraujagyslėms, akims. Persirgtos inkstų ar kitos ligos kraujospūdžio padidėjimą sukelia rečiau — tai sudaro apie 10 proc.

Ketvirtoji tema: Plautinė hipertenzija

Kraujospūdis nėra pastovus dydis. Vienas ar du jo pakilimai — tai dar ne liga. Taip gali atsitikti susijaudinus, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi.

Hipertenzijos simptomai

Kraujospūdį tiksliau įvertinti galima jį reguliariai matuojant namuose. Matuoti reikia negėrus kavos, pailsėjus 10—15 min. Tiems, kuriems rekomenduojama reguliariai sekti savo arterinį kraujo spaudimą, matuoti reikia porą kartų per dieną, visuomet toje pačioje rankoje: ryte, tik atsibudus, ir vakare, po darbo dienos.

Jei kraujospūdžio padidėjimas išlieka, būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją ir aptarti kraujospūdžio mažinimo būdus.